Ea

(Nukreipta iš puslapio Enkis)

Ea (arba šumerų Enkis, šum. 𒂗𒆠 = EnKi) – viena svarbiausių dievybių Mesopotamijos mitologijoje (greta Anu ir Enlilio).[1]

Dievo Ea statula (2004–1595 m. pr. m. e. (Irako muziejus)

Ea buveine laikytas požeminis vandenynas abzu (akad. apsû). Buvo sakoma, kad ant abzu pastatytas Babilono miestas. Ea sietas su išmintimi, magija bei užkalbėjimais. Be to, Ea globojo menus, amatus bei kitus civilizacijos pasiekimus. Buvo laikomas ir valytojų globėju (dėl sąsajų su vandeniu).[1]

Babiloniečių mite apie tvaną Atra-hasīs bei Gilgamešo epe Ea – žmonijos kūrėjas ir sergėtojas. Ea sugalvojęs sukurti žmones iš molio, kad šie galėtų dirbti dievams. Visgi aukščiausiasis dievas Enlilis pamėginęs sunaikinti Ea sukurtus žmones, pasiųsdamas tvaną, nes žmonių keliamas triukšmas neleidęs jam miegoti. Išmintingasis Ea numatė Enlilio planą ir davė nurodymus išminčiui Atrahasiui kaip pasistatyti arką, kad žmonija išvengtų sunaikinimo.[1]

Mite „Adapa ir pietų vėjas“ Ea padeda žmonijai išsaugoti magijos ir užkalbėjimų dovaną, neleisdamas Adapai tapti nemirtingu.[1]

Enkis buvęs dievo An ir deivės Namu sūnus, turėjęs brolį dvynį Adadą. Nėra aišku, kada Enkis ir Ea susiliejo į vieną dievybę; Ea pirmąkart paminėtas XXIV a. pr. m. e. Jo sutuoktinė buvusi Damgalnuna / Damkina, o vaikai – dievai Mardukas, Asarluhis ir Enbilulu, deivė Nanšė, taip pat išminčius Adapa.[1]

Ea pasiuntinys – dviveidis dievas Isimudas (akad. Usmû). Drauge su Ea jo abzu buveinėje gyvenę septyni išminčiai (apkallū), sukurti, kad išmokytų žmones išminties.[1]

Svarbiausias Enkio kulto centras – pietinės Mesopotamijos Eridu miestas, buvęs Persijos įlankos pakrantėje, ties Eufrato žiotimis; čia stovėjo šiai dievybei skirta šventykla E-abzu („abzu“ namai), dar vadinta É-engura („požeminio vandens namai“) arba E-unir.[2][1] Kadangi Enkis buvo viena svarbiausių dievybių Mesopotamijos panteone, jo šventyklų būta ir daugelyje kitų miestų.[2]

MeneKeisti

Mesopotamijos mene Ea vaizduotas barzdotas, vilkintis ilgus rūbus, dėvintis galvos apdangalą su ragais. Cilindriniuose antspauduose ši dievybė neretai vaizduota apsupta tekančio vandens srauto, kuriame plaukiojančios žuvys; tai simbolizavo požeminius abzu vandenis. Taip pat vaizduotas savo abzu buveinėje ar E-abzu šventovėje.[1]

Naujosios Asirijos karalystės laikų reljefuose iš Ninurtos šventyklos Kalache pavaizduotos figūros su žuvų žvynais. XX a. pradžioje jos klaidingai buvo laikomos Ea atvaizdais. Iš tiesų šios figūros vaizduoja apkalu išminčius, drauge su Ea gyvenusius abzu; kai kada jie įsivaizduoti pusiau žmogaus, pusiau žuvies pavidalo.[1]

Ea simboliai – išlenktas skeptras su avino galva, ožka-žuvis, taip pat vėžlys.[1]

Vardo reikšmėKeisti

Enkio vardo tikroji reikšmė yra neaiški. Dažniausias vertimas yra „Žemės viešpats“. Yra žinoma, kad En – „viešpats“, o ki – „Žemė“, tačiau pagal kitas teorijas gali reikšti ir „karalius“ arba „kalva“.

Dievardžio Ea kilmė nėra iki galo aiški. Senovės babiloniečių raštininkai dievavardį kildino iš šumerų É.a, reiškiančio „vandens namai“. Visgi manoma, kad greičiausiai jis semitiškos kilmės.[2][3]

IšnašosKeisti

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 1,8 1,9 Ruth Horry, 'Enki/Ea (god)', Ancient Mesopotamian Gods and Goddesses, Oracc and the UK Higher Education Academy, 2016 [1]
  2. 2,0 2,1 2,2 Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 37. ISBN 9781134641024.
  3. Noah Kramer, Samuel and John Maier, (1989), „Myths of Enki, the Crafty God“ (New York and Oxford. Oxford University Press)