Mardukas (šum. 𒀫𒌓 = AmarUtu) − babiloniečių dievybė, griausmavaldis dievas. Iš pradžių saulės dievas, Babilono miesto globėjas. Nuo XVIII a. pr. m. e. Babilonijos karalystės vyriausiasis dievas, pakeitęs Enlilį, pasaulio kūrėjas.

Mardukas su drakonu

I tūkstantmečio pr. m. e. viduryje Babilonijos žyniai, stengdamiesi iškelti Marduką virš kitų dievų, priskyrė jam jų bruožus ir funkcijas.

Mardukas buvo vaizduojamas kaip barzdotas vyriškis ilgu drabužiu, cilindro formos karūna, su valdžios ženklais kairėje ir rimbu dešinėje rankoje.

Mardukas įveikė chaoso drakonus Tiamat ir Kingu bei taip tapo visagaliu. Buvo pripažintas kaip visatos ir žmonijos kūrėjas, šviesos ir gyvybės dievas, likimų valdovas. Jis tapo toks gerbiamas, kad turėjo apie 50 titulų. Galiausiai buvo vadinamas tiesiog Belu (Bel) – „viešpačiu“.[1]

Nuorodos

redaguoti
  1. Marduk. Microsoft Encarta Premium 2009. Žr. 2008 rugpjūčio 5 d.