Elektrinis ungurys

Electrophorus electricus
Electric eel Electrophorus electricus.jpg
Elektrinis ungurys (Electrophorus electricus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Antklasis: Kaulinės žuvys
(Wikispecies-logo.svg Osteichthyes)
Klasė: Stipinpelekės žuvys
(Wikispecies-logo.svg Actinopterygii)
Būrys: Elektražuvės
(Wikispecies-logo.svg Gymnotiformes)
Šeima: Peiliauodegiai unguriai
(Wikispecies-logo.svg Gymnotidae)
Gentis: Elektriniai unguriai
(Wikispecies-logo.svg Electrophorus)
Rūšis: Elektrinis ungurys
(Wikispecies-logo.svg Electrophorus electricus)

Elektrinis ungurys (Electrophorus electricus) – elektražuvių (Gymnotiformes) būrio gėlavandenė žuvis. Paplitusi Pietų Amerikos atogrąžų upėse. Generuoja iki 860 V elektros įtampą.[1]

Kūnas gyvatiškas (cilindriškas, ilgas), siekia iki 2 m ilgį ir 20 kg svorį. Tamsiai pilkos arba rudos spalvos su gelsva ar oranžine papilve. Neturi žvynų, pelekų. Patinai daug mažesni už pateles. Nepaisant pavadinimo, elektrinis ungurys labiau giminingas šamams, o ne unguriams. Turi elektrocitais užpildytus elektrinius organus, kurie geba generuoti aukšto ir žemo dažnio elektros signalus. Žuviai aptikus maisto smegenų signalai atveria jonų kanalus, kurie leidžia tekėti natriui ir akimirksniu pakeičia poliariškumą. Dėl staigios elektros potencialų kaitos susidaro elektros srovė. Apie 5000–6000 ungurio organizme esančių elektrinių ląstelių gali sukelti elektros smūgį, kurio įtampa 600 V, o stipris 1 A. Dėl labai trumpos iškrovos trukmės (<2 ms), labai mažai tikėtina, kad elektrinis ungurys galėtų mirtinai sužaloti suaugusį žmogų.

Elektriniai unguriai gyvena Amazonės ir Orinoko baseinuose – salpose, pelkėse, šlapynėse, mažuose stovinčio vandens upeliuose, užutėkiuose. Įsikuria dumblinguose vandens telkinių dugnuose. Maitinasi vėžiagyviais, smulkiomis žuvimis ir mažais žinduoliais. Sausuoju laikotarpiu patinai iš savo seilių sukuria lizdą, į kurį patelė padeda ~3000 ikrų.

Elektrinį ungurį sugauti sudėtinga, nes gindamasis jis nuolat leidžia elektros srovę ir tampa nepavojingas tik išsikrovus elektros organams.

SistematikaKeisti

Elektrinį ungurį pirmą kartą apibūdino Karlas Linėjus kaip Gymnotus electricus. 1865 m. Theodore Gill perkėlė rūšį į atskirą gentį Electrophorus[2] ir nuo tada tradiciškai buvo laikoma, kad gentyje ir yra tik ta vienintelė rūšis Electrophorus electricus. Tačiau 2019 m. atliktas tyrimas parodė, kad egzistuoja nemažai skirtumų tarp šių žuvų, ir buvo pasiūlyta gentį išskaidyti į tris rūšis, remiantis skirtumais tarp gyvenamos vietos, DNR, anatomijos ir fiziologijos, ekologijos.[3]

ŠaltiniaiKeisti