Šis straipsnis yra apie dangaus kūną. Norėdami skaityti apie Dan Brown romaną „Meteoritas“ žiūrėkite Meteoritas (romanas)

Meteoritas – dangaus kūnas, nukritęs ant Žemės paviršiaus.

Per visą Žemės istoriją meteoritai nuolatos krito ant žemės paviršiaus. Kai kurie šių kritimų buvo katastrofiški, o kai kurie meteoritų kritimai nepadaro jokios žalos, nes didžioji jų masės dalis sudega atmosferoje. Tik dideli meteoritai palieka susidūrimo žymes – kraterius (astroblemas). Vieni iš žinomiausių meteoritinių kraterių pasaulyje pavyzdžių yra krateris Arizonoje, vadinamas Velnio kanjonu ir Vulf Kriko krateris esantis Australijoje. Didžiausias kada nors rastas meteoritas svėrė 60 tonų. Šis meteoritas yra Namibijoje, Grootfonteino miesto pakraštyje, pavadintas Hoba fermos, kurioje buvo rastas, vardu (Hobos meteoritas). Žinomiausias pasaulyje meteoritas yra Mekos Šventasis akmuo.

Meteoritų tipai redaguoti

 
Pirmasis aprašytas meteoritas (1751 m.)

Pagal mineralinę sudėtį meteoritai skirstomi į:

  • akmeninius
    • chondritus
    • achondritus
  • geležies-akmeninius
    • palasitus
    • mezosideritus
  • geležinius

Labiausiai paplitę akmeniniai meteoritai, kurie sudaryti iš: olivinų (Fe, Mg)2SiO4 (nuo fajalito Fe2SiO4 iki forsterito Mg2SiO4) ir piroksenų (Fe, Mg)SiO3.

Didžioji dalis akmeninių meteoritų – chondritai. Chondritais vadinami dėl juose esančių chondrulių, sferiškų silikatinių darinių. Chondrulių skersmuo nedidelis – vos iki 1 mm, bet kartais pasitaiko ir didesnių. Chondrulės dažniausia būna tokios pačios cheminės sudėties kaip ir rišančioji medžiaga, skiriasi tik kristalinė jų struktūra. Manoma, kad chondritai susidarė planetiniame ūke, netoli Saulės, vykstant kondensaciniams ir akreciniams procesams.
Achondritinių meteoritų yra žymiai mažiau. Tai greičiausia kitų planetų (protoplanetų?) asteroidų skeveldros.

Geležiniai meteoritai sudaryti iš geležies-nikelio lydinio, kuriame yra apie 88-95 % geležies ir 4-10 % nikelio.[1] Geležiniai-akmeniniai meteoritai yra tarpinė klasė tarp akmeninių ir geležinių meteoritų.

Lietuvos meteoritai redaguoti

Lietuvos teritorijoje nukritę meteoritai redaguoti

  • Juodžių meteoritas nukrito 1877 m. Panevėžio apylinkėse. Šio meteorito pagrindinė dalies vieta nežinoma (atrodo, kad Lietuvoje jo pavyzdžių nėra). 50 g gabalėlis saugomas Rusijos Vernadskio Geochemijos institute, 4,6 g gabalėlis – Rusijos Mokslų Akademijoje. Keli nedideli gabaliukai – Paryžiaus, Londono, Vienos ir Čikagos muziejuose. Manoma, kad kiltinis šio meteorito kūnas – Hermio asteroidas. Šis meteoritas priskiriamas achondritams.
  • Akmenės meteoritas nukrito 1908 m. gegužės 25 d. Akmenės apylinkėse. Svoris apie 1 kg, likimas nežinomas. Jo gabalai galėjo patekti į Jelgavą, Rygą ir kitur. Tai įprastas chondritas.
  • Žemaitkiemio meteoritas. Nukrito 1933 metais. Kritimą stebėjo daug žmonių. Buvo surasti 22 šio meteorito gabalai. Bendras meteorito svoris – 44,1 kg. Didžioji dalis saugoma Vilniaus universitete, 1,1 kg Rusijos mokslų akademijoje, 2,1 kg Čekijos muziejuje, 0,6 kg Londono muziejuje. Meteoritas priskirtas chondritų klasei.
  • Andrioniškio meteoritas (arba Padvarninkų) – meteoritas, achondritas, labai retos eukritų klasės, nukritęs Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje netoli Andrioniškio miestelio, Padvarninkų kaimo apylinkėse 1929 m. vasario 10 d.
  • Kaukinės ežeras (Kaišiadorių raj.) – spėjama, kad tai vienintelis vandens telkinys Lietuvoje, atsiradęs nukritus meteoritui.

Šalia Lietuvos teritorijos nukritęs meteoritas redaguoti

  • Zabrodės (Zabrodje, Vilno, Vilna, Zabrode) meteoritas

Nukrito 1893 m. dabartinėje Baltarusijoje, Dzeržinskio rajone, Minsko srityje. Buvo saugomas Vilniuje, tačiau po įvairių karinių konfliktų ir revoliucijų dingo. Keli gabalėliai buvo perduoti Odesos universitetui (apie 300 g), Vienos muziejui (apie 5 g) ir Britų nacionaliniam muziejui (5 g). Prieš šešiasdešimtuosius XX a. metus surasta pagrindinė meteorito dalis Vilniaus universitete, kur dabar ir saugomas (apie 3,8 kg). Dalis šio meteorito vėliau parduota Rusijos mokslų akademijai (81 g), Lietuvos geologijos ir mineralogijos institutui (apie 32,2 g), Kanados Geologijos tarnybai (30,7 g), Vienos muziejui (5 g), Londono muziejui (3 g). Pagal sudėtį šis meteoritas priskirtas chondritams.

Šaltiniai redaguoti

  1. Bronius Matulis, Vitalijus Janickis, Neringa Petrašauskienė. Chemijos pagrindai . Kaunas: Technologija, 2006, 26 p. ISBN 9955-25-108-5.

Nuorodos redaguoti