Dubingių šv. Jurgio bažnyčia

55°03′27″š. pl. 25°27′11″r. ilg. / 55.0574°š. pl. 25.4530°r. ilg. / 55.0574; 25.4530

Dubingių šv. Jurgio bažnyčia

Vyskupija	Kaišiadorių
Dekanatas	Molėtų
Savivaldybė	Molėtų rajonas
Gyvenvietė	Dubingiai
Statybinė medžiaga	medis

Kitos reikšmės – Šv. Jurgio bažnyčia.

Dubingių šv. Jurgio bažnyčia – bažnyčia, stovinti Dubingių miestelyje, Asvejos ežero šiauriniame krante. Įrengta 1958 m. buvusioje prieglaudoje.

Istorija

Bažnyčią iki 1430 m. pastatė Ldk Vytautas ir skyrė jos išlaikymui turtų. 1449 m. didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis turtus patvirtino ir padidino. 1451 m. Giedraičių seniūnas Povilas Kareiva bažnyčios turtą dar padidino.

Povilas Giedraitis ir Anastazija Giedraitienė 1542 m. įrengė altariją ir jai dovanojo Bijutiškio palivarką. Apie 1565 m. bažnyčia atiteko evangelikams reformatams. Katalikai pasistatė koplyčią kapinėse ir 1642 m. dėl bažnyčios praradimo iškėlė bylą.

1672 m. Dubingių savininkė K. Radvilaitė įsipareigojo pastatyti naują katalikų bažnyčią (pastatyta 1677–1678 m.). 1800 m. ji perstatyta; veikė parapinė mokykla. XVIII a. įsteigta Šv. Rožančiaus brolija. Po 1954 m. gaisro, tais pačiais metais, prie kapų koplyčios pristatytas priestatas ir įrengta bažnyčia, kuri 1958 m. taip pat sudegė.

Dabartinė bažnyčia 1958 m. įrengta buvusioje prieglaudoje. XX a. pradžioje Dubingiuose lietuvybę stiprino kunigas Jonas Kunigėlis. Dubingių ir Vilūnų klebonas Jonas Žvinys 1946 m. suimtas ir nuteistas 25 m. kalėti. Į Lietuvą grįžo 1956 m.

Architektūra

Bažnyčia žema, su kryžiumi ant stogo. Išliko senosios bažnyčios šventoriaus tvoros fragmentų, mūrinė arka su geležiniais vartais. Bažnyčioje kabo nežinomas šv. Marijos paveikslas.

Naujoji bažnyčia

Naujosios Dubingių šv. Jurgio kankinio bažnyčios kertinis akmuo padėtas 2012 m. spalio mėn. (projekto autorius arch. Kęstutis Pempė). Statybas buvo planuojama baigti 2014 m. pabaigoje.^[1] Statybos pagrindinis mecenatas, be vietos bendruomenės indėlio, – verslininko, prekybos tinklo „Topo centras“ įkūrėjo Aurelijaus Rusteikos ir Aurelijos Rusteikienės šeimos fondas, iš kurio buvo skirta apie 2 mln. litų.^[2]

Medinis statinio karkasas iškilęs toje vietoje, kur buvo senoji bažnyčia. Naujoji bažnyčia yra panašaus dydžio, kaip ir senoji. Kryžiaus plano bažnyčios architektūra – lakoniškos ir tradicinės išraiškos, naudojamos paprastos, lietuviškos medžiagos: klijuotas medis, stiklas, o stogas ir sienos dengiamos specialiomis čerpėmis, primenančiomis gontus – lenteles, kuriomis senovėje buvo dengiami stogai. Bažnyčios ansamblio sudėtyje – išlikusi šventoriaus kampe senoji varpinė, akmenų tvora, restauruoti vartai.