Djulai

Djulai
Djulas mečetėje
Gyventojų skaičius	>400 000
Populiacija šalyse	Dramblio Kaulo Krantas: 3200tūkst.  Burkina Fasas: 500tūkst.  Malis  Gana
Kalba (-os)	mandingų kalbos (djulų)
Religijos	islamas
Giminingos etninės grupės	bamanai, maninkai, mandinkai ir kt.
Vikiteka:	Djulai

Djulai (Dioula, Juula – „prekeiviai“) – Vakarų Afrikos tautų grupė. Kalba mandingų kalbomis (Nigerio-Kongo šeima), ypač djulų kalba, kuri tapusi lingua franca djulų gyvenamose srityse. Djulai gyvena Dramblio Kaulo Krante (Odjenės, Tubos, Segelos departamentuose, taip pat Ferkesedugu departamento Kongo subprefektūroje), Burkina Fase (miestuose į vakarus nuo Juodosios Voltos). Prie djulų dažnai priskiriamos jų asimiliuotos tautos: djulais vadinami Kenedugu srities (pietų Malis) gyventojai. Kultūriškai djulai artimi bamanams, maninkams, mandinkams, marka dafinams. Tikyba – islamas (sunizmas).

Dramblio Kaulo Krante djulai kalba 22 djulų kalbos tarmėmis; pagrindiniai tarmių spiečiai: Odjenės, maukų, vorodugkanų, Kongo. Apie pusė visų Dramblio Kaulo Kranto bei apie trečdalis Burkina Faso gyventojų naudoja djulų kalbą kaip lingua franca. Kalba užrašoma lotyniška abėcėle, nors kartais rašoma ir arabiškai.

Į Dramblio Kaulo Krantą djulai atsikraustė iš šiaurės, išstumdami arba asimiliuodami senufus, danus, gurus, sijus, baulius. XIV–XV a. dab. Dramblio Kaulo Krante, vakarų Ganoje ir Burkina Fase išsibarstė nedidelėmis grupėmis aplink prekybinius kelius į Buną ir Bonduku. Nuo XVII a. Kongo krašte, o nuo XIX a. srityse į vakarus nuo Juodosios Voltos pasiekė politinę viršenybę. Djulai – pagrindiniai islamo skleidėjai tarp nemusulmoniškų Vakarų Afrikos tautų.

Djulai tradiciškai yra miestiečiai, pirkliai ir amatininkai (vyrai verčiasi audimu, juvelyrika, kalvyste; moterys – puodų žiedimu), daug jų tapę murabitais (dvasininkais, klajojančiais asketais, gydytojais). Dramblio Kaulo Kranto djulai daugiau žemdirbiai – augina ryžius, sorgus, soras, žemės riešutus, batatus, laiko galvijus (ir prekybai).

Djulų kaimai kompaktiško plano. Būstai stačiakampio plano, plokščiu stogu, pastatyti iš molio ar nedegtų plytų. Djulų mečetės dažniausiai „Timbuktu stiliaus“ – molinės, kūgiškos, su mediniais „dantimis“.

Vyrai vilki tunikas primenančius marškinius ir plačias kelnes; moterys – ilgus nedurstytus sijonus, spalvingas koftas, skaras ant galvos.

Valgo daugiausia virtus ryžius arba tirštą košę iš manijokų miltų su mėsos, daržovių padažu bei prieskoniais, kuskusą.

Djulų visuomenė kastinė – yra kilmingos ir žemosios kastos. Pastarosioms priklauso kalviai, puodininkai (numu), klajojantys dainiai (griotai), tradicijos žinovai (finai), odininkai (garanke). Būdingos didelės gimininės bendruomenės su vienu klano vardu, bei bendrais toteminiais draudimais. Santuoka patrilokalinė, paplitusi poligamija. Turi ypač gausų žodinės literatūros paveldą (dainos, epiniai pasakojimai ir kt.).

Galerija

• 
  Djulų sutuoktiniai
• 
  Djulų vestuvės
• 
  Djulų „burtininkas“ (XIX a. pab.)
• 
  Djulas nuo Nigerio krantų
• 
  Djulų mečetė šiaurės Ganoje