Didysis Somalis
Didysis Somalis (som. Soomaaliweyn arba arab. الصومال الكبرى = as-Sūmal al Kubra) – istorinis kultūrinis pasaulio regionas esantis dabartinio Somalio, Somalilando, rytų Etiopijos (Somalių regionas), rytų Kenijos ir rytų Džibučio teritorijose[1].
| Islamo pasaulio regionas Didysis Somalis 𐒈𐒝𐒑𐒛𐒐𐒘𐒓𐒗𐒕𐒒 Soomaaliweyn | |
|---|---|
| Šalis | Somalis, Somalilandas, rytų Etiopija, rytų Kenija, rytų Džibutis |
| Tautos | somaliai |
| Kalba | somalių kalba |
| Miestai | Mogadišas, Džibutis, Hargeisa, Džidžiga ir kt. |
 | |
Jį apibrėžia visoje teritorijoje paplitęs somalių etnosas ir naudojama somalių kalba. Konceptas išvystytas XX a., siekiant suvienyti politiškai padalintas etninių somalių teritorijas. Yra labai svarbus pansomalizmo ideologijoje.
Geografija
redaguotiGegrafiškai Didysis Somalis užima dalį taip vadinamojo Afrikos rago arba Somalio pusiasalio. Tai yra trikampio formos regionas, kurį šiaurėje skalauja Adeno įlanka, pietryčiuose – Indijos vandenynas, o vakaruose riboja Etiopijos kalnynas (istorinė Etiopija). Pietvakariuose siekiasi su Afrikos ežerų valstybių kultūriniu regionu, o šiaurės vakaruose – su Afarų trikampiu.
Didžiąją dalį regiono užima pusdykumės. Klimatas musoninis. Tačiau kadangi musonai pučia iš vakarų, didelė dalis Afrikos musoninių lietų iškrenta Sahelyje. Etiopijos kalnynui sulaikius drėgmę, Somaliui tenka labai nedaug kritulių. Daugiausia čia lyja balandžio-birželio mėnesiais, po to negausūs lietūs iškrenta rugpjūtį-lapkritį. Tarp šių dviejų drėgnesnių sezonų yra du sausros laikmečiai. Didžiausia regiono upė yra Šebelė, kurios baseinas užima pietinį regiono trečdalį. Jos svarbiausi intakai yra Džuba ir Lagh Dera. Kitos upės yra daugiausia laikinos vadės, kurios prisipildo vandens tik lietinguoju metu.
Dauguma teritorijų tinkamos klajoklinei gyvulininkystei bei sezoninėmis migracijomis. Sėsliam gyvenimui tinkamos tik jūros pakrantės nei kelios aukštikalnių vietovės krašto gilumoje.
Raida
redaguoti
Politiškai Didysis Somalis niekada nesudarė vienos valstybės. Senovėje somalių protėviai pakrantėje įkūrė daug miestų valstybių, o krašto gilumoje išvystė prekybinių kelių tinklą. Svarbiausia prekė čia buvo įvairios aromatinės medžiagos, tokios kaip mira, smilkalai ar ladanas, gaunamos iš vietinių augalų. Senovės Egiptas vykdė prekybą su šiuo kraštu ir jis siejamas su senovės šaltiniuose minimu Puntu[2]. Senovės graikai ir romėnai vadino regioną „Aromatų žeme“ (lot. Regio Aromatica). Senovės graikų regionas dar buvo vadinamas Barbarija, taip pažymint, kad čia gyveno barbarai, nesuprantama kalba kalbantys žmonės. Šį terminą viduramžiais perėmė ir arabai, kurie Somalį vadino arab. بلاد البربر = Bilad al Barbar[3].
I ir II tūkst. sandūroje vietos gyventojai islamizavosi. Taip jie išsiskyrė nuo savo vakarinių kaimynų Etiopijos kalnyne, kurie išlaikė krikščionybę[4]. Tai pradėjo ilgai trukusius karus tarp somalių musulmonų ir krikščionių etiopų. Somaliai organizavosi į klanus bei gentines sąjungas, kurie kartais sukurdavo pastovesnius politinius junginius. Trap jų buvo Ifato sultonatas, Adalio sultonatas, Adžurano sultonatas, Išakų sultonatas, Dervišų valstybė, Madžertinų sultonatas ir kt.
XIX–XX a. sandūroje somalių teritorijas pasidalino kolonijinės valstybės. Tokiu būdu čia suformuotos kolonijinės valdos Prancūzijos Somalilandas, Britų Somalilandas, Italijos Somalis, Džubalando protektoratas. Didelė teritorija krašto gilumoje atiteko Etiopijos imperijai. Kolonijinių valstybių sukurtos sienos suformavo dabartines valstybes.
Nuo II pasaulinio karo pradžios kilo idėja suvienyti visas somalių žemes į vieną valstybę. 1940 m. tai labai trumpam laikui padarė Italija, kuri prie Italijos Somalio prisijungė gretimas britų kolonijas bei Etiopiją[5]. Tačiau 1941 m. pavasarį visose šiose teritorijose kontrolę perėmė britai.
Po karo išliko idėja sukurti vieningą visų somalių valstybę. 1960 m. tuo tikslu susivienijo buvęs Britų Somalilandas ir Italijos Somalis, sukurdami Somalio Respubliką. Tačiau tolimesnis jungimasis nebuvo sėkmingas. Etiopija atsisakė atiduoti Somaliui savo valdomas teritorijas (vadinamąjį Ogadeną), kas 1978 m. sukėlė Ogadeno karą. 1977 m. Džibutis, kuriame didelę dalį gyventojų sudaro somaliai, balsavo išlaikyti nepriklausomybę ir nesijungti prie Somalio valstybės[6].
Maža to, pačioje Somalio Respublikoje prasidėjo nesutarimai tarp buvusių Italijos ir britų kontroliuojamų dalių, kas vedė į Somalio pilietinį karą ir Somalilando atsiskyrimą 1991 m. Vykstantis karas lėmė ir likusios Somalio dalies subyrėjimą.
Išnašos
redaguoti- ↑ Roder, Tillman (16 February 2012). Constitutionalism in Islamic Countries: Between Upheaval and Continuity. OUP USA. p. 556.
- ↑ Njoku, Raphael Chijioke (2013). The History of Somalia. ABC-CLIO. pp. 29–31.
- ↑ Sanjay Subrahmanyam, The Career and Legend of Vasco Da Gama, (Cambridge University Press: 1998), p. 121.
- ↑ Lewis, I.M. (1955). Peoples of the Horn of Africa: Somali, Afar and Saho. International African Institute. p. 140.
- ↑ Lewis, I.M. (1955). Peoples of the Horn of Africa: Somali, Afar and Saho. International African Institute. p. 140.
- ↑ Barrington, Lowell, After Independence: Making and Protecting the Nation in Postcolonial and Postcommunist States, (University of Michigan Press: 2006), p. 115.