Ladanas (arab. لُبَّانٌ = lubbān, hebr.לבונה‏‎ = levonah; arba frankensensas, angl. frankincense) – aromatinė derva, gaunama iš bosvelijos (Boswellia) genčiai priklausančių medžių, ypač smilkalinės bosvelijos (Boswellia sacra).

Ladano derva
Smilkomas ladanas
Smilkalinė bosvelija Dofaro Vadžio oazėje, Ladano žemėje

Ladanas išgaunamas nulupant bosvelijų žievę ir leidžiant susidaryti sakams. Skirtingos klimato, dirvos sąlygos sudaro skirtingus sakus, net jei medžio rūšis ir ta pati. Bosvelijų derva pradedama rinkti medžiams sulaukus 6–10 metų. Paprastai renkama 3 kartus per metus. Trečiojo rinkimo derva laikoma kokybiškiausia, nes joje daugiausia aromatinių medžiagų. Tiesa, dėl plataus naudojimo, bosvelijų populiacija nyksta, dervų rinkimo nualinti medžiai duoda nevaisingas sėklas, medžiai nukenčia nuo gaisrų, ūsuočių antpuolių.

Ši derva plačiai naudojama parfumerijoje ir aromaterapijoje kvepalų, smilkalų gamyboje. Garų distiliacijos būdu iš sausos dervos gaunamas eterinis aliejus. Ladanas bei mira smilkomi krikščionių, musulmonų, judėjų ritualų metu.[1] Derva yra valgoma ir naudojama arabų, kinų, indų tradicinėje medicinoje.[1]

EtimologijaKeisti

Žodis „ladanas“ kilęs iš graikų kalbos ir turi bendras etimologines šaknis kaip ir Libanas – ladanas ir Libanas šaknyje turi žodį gr. λίβανος.[2] Šią dviejų žodžių bendrystę lėmė tai, kad importo kelias ėjo per Libano kalną, kurio pavadinimas turi semitiškas šaknis ir reiškia „baltas“ (tikriausiai pabrėžiama sniegu padengta kalno viršūnė).[3]

Dabartinėje lietuvių kalboje vietoje „ladano“ dažniau vartojamas terminas „frankensensas“, perimtas iš anglų kalbos, į kurią jis atkeliavo iš prancūzų kalbos, kurioje tai reiškė „kilmingi, gryni smilkalai“.[4] Toks žodis anglų kalboje aptinkamas nuo XIV a. pabaigos ir kildinamas nuo sen. pranc. franc encense.[5]

IstorijaKeisti

Prekyba ladanu vyksta jau bent 5000 metų. Egiptiečių sienų piešiniuose randama, kad ladanas būdavo atgabenamas iš Punto žemės. Ladanas buvo vieni iš smilkalų naudojamų hebrajų Ketoret (smilkalų aukojimo) ritualuose. Vėliau šiuos smilkalus pradėjo naudoti ir graikai, romėnai. Biblijoje pasakojama, kaip Trys karaliai keliavo pagerbti gimusio Jėzaus ir viena iš dovanų, kurią jie atnešė, buvo frankensensas (kitos dvi buvo auksas ir mira).[6][7]

Svarbiausiu ladano gavybos centru buvo Omanas (vadinamoji Ladano žemė). Spėjama, kad pagrindiniu prekybiniu miestu buvo dingęs Iremo miestas. Iš Omano po aplinkinius kraštus driekėsi karavanų „Smilkalų kelias“. Smilkalai pasiekdavo net Kiniją.

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 „Myrrh and Frankincense“. www.itmonline.org. Nuoroda tikrinta 2021-12-05. 
  2. Brown JP (1995). Israel and Hellas. Walter de Gruyter. p. 210. ISBN 978-3-11-014233-4.
  3. Room, Adrian (2006). Placenames of the World: Origins and Meanings of the Names for 6,600 Countries, Cities, Territories, Natural Features and Historic Sites (2nd ed.). McFarland. pp. 214–215. ISBN 978-0-7864-2248-7.
  4. Frankincense. – The Oxford English Dictionary. Volume IV: F–G (reprint 1978 ed.). Oxford: Oxford University Press. 1933. p. 512. (tikrinta 2021-12-04).
  5. Frankincense. Etymonline.com (tikrinta 2021-12-04).
  6. Matthew 2:11
  7. Evangelija pagal Matą, Mt 2:11