Degučiai (Marijampolė)
| Degučiai | ||
|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto XX a. 2-ojoje pusėje | ||
  Degučiai |
||
| 54°34′05″š. pl. 23°21′04″r. ilg. / 54.568°š. pl. 23.351°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Marijampolės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Marijampolės savivaldybė
| |
| Seniūnija | Marijampolės miesto seniūnija | |
Degučiai – šiaurinės Marijampolės miesto dalies mikrorajonas, įsikūręs į vakarus nuo Kauno gatvės ir į rytus nuo Šešupės.[2] Ribojasi su Mokolų mikrorajonu ir Mokolų kaimu. Prie upės šiaurėje įkurtas Pašešupio parkas, rytuose yra Marijampolės centrinė ligoninė.
Etimologija redaguoti
Degučių pavadinimas kildinamas iš čia įsikūrusio kaimo, kuris minimas nuo 1682 m. Vardo kilmė, kaip ir kitų pašešupio kaimų, siejama su mišku ir miško verslais. Nuo XVI a. Vakarų Europoje labai padidėjo paklausa miško turtams. Itin pelninga buvo organizuoti apdorotos miško produkcijos eksportą. Miškuose pirmiausiai buvo statomos būdos – darbininkų ir medžiotojų laikini nameliai. Iš tokių būdų kilusių kaimų ir gyvenviečių pavadinimų Sūduvoje buvo gausu (pvz., Būdos, Būdelės, Būdviečiai, Griškabūdis, Varnabūdė ir pan.). Tokiuose gyvenvietėse buvo pjaunamos storos lentos, parenkami medžiai laivų stiebams, gaminami ąžuoliniai, pušiniai šuleliai statinėms gaminti, įvairių matmenų lentelės. Medžių atliekos buvo deginamos ir paverčiamos anglimi bei pelenais (potašu), degutu, derva – iš to verslo kilę kaimų pavadinimai Degučiai ir Patašinė. Per Degučių kaimą tada ėjo kelias į Pilviškius, o kartu ir į Kauną. Kelias nuo miesto iki Degučių kaimo vėliau tapo Šaulių gatve.
Istorija redaguoti
XIX a. buvo kaimas Marijampolės apskrities Šunskų valsčiuje, priklausęs Marijampolės parapijai.[3]
Sovietmečiu Degučių mikrorajone iškilo Marijampolės ligoninė, Sūduvos gimnazija (1975 m. pirmieji mokslo metai ir vadinosi 6-oji vidurinė mokykla), 4 vaikų darželiai, dabartiniai gyvenamieji daugiabučiai nuo Kauno gatvės iki Pašešupio parko. Juknevičiaus g. (tada Pušinio g.) ir Šaulių gatvių sankirtoje veikė konservų fabrikas.
Nepriklausomos Lietuvos metu Degučiuose pastatytas tiltas per Šešupę, jungiantis R. Juknevičiaus ir Mokolų gatves. R. Juknevičiaus ir Šaulių gatvių sankirtoje buvęs konservų fabrikas nugriautas, o jo vietoje pastatytas prekybos centras „Jotvingis“. 2011 m. renovuojami Marijampolės ligoninės pastatai.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. | Šunskų valsčius | Marijampolės apskritis |
| 2002–2023 m. | Degučių seniūnija | Marijampolės savivaldybė |
| 2023– | Marijampolės miesto seniūnija | |
Švietimas redaguoti
Šiuo metu Degučiuose veikia:
- Sūduvos gimnazija
- „Saulės“ pradinė mokykla
- Mokykla-darželis „Žiburėlis“
- Degučių mokykla-darželis
- Vaikų lopšelis-darželis „Šypsenėlė“
Gyventojai redaguoti
 | |||||
| 1923 m.sur.[4] | 1936 m. | 1959 m.sur.[5] | 1985 m.[6] | ||
|---|---|---|---|---|---|
| 907 | 100 | 110 | 11 500 | ||
| |||||
Žymūs žmonės redaguoti
- Degučiuose gimė gydytojas chirurgas, medicinos mokslų kandidatas Kazys Katilius (1904–1976).
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Jāņa sēta Map Publishers Ltd (2003). „Lietuvos autokelių atlasas, 1 : 200 000“ (Map). – Ryga. p. 109.
{{cite map}}: Missing or empty|title=(pagalba) (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis) - ↑ Degucie (5). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 948 psl. (lenk.)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Degučiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 382 psl.
- ↑ Degučiai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 404