Davýd Haradòkas [1] (blrs. Давыд-Гарадок; arba Davi̇̀d Gorodòkas, rus. Давид-Городок) – miestas pietų Baltarusijoje, Bresto srityje, 75 km į šiaurę nuo Pinsko, prie Horynės upės. Maisto pramonė, metalo apdirbimas. Medinė Šv. Jurgio cerkvė (XVII a. antroji pusė, perstatyta 1724 m.).

Davyd Haradokas
blrs. Давыд-Гарадок
      
Cerkvė
Davyd Haradokas
Davyd Haradokas
52°03′14″š. pl. 27°12′22″r. ilg. / 52.054°š. pl. 27.206°r. ilg. / 52.054; 27.206 (Davyd Haradokas)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Bresto sritis Bresto sritis
Rajonas Stolino rajonas
Įkūrimo data 1127
Gyventojų (2022) 5 842
Pašto kodas 225540 / +375 2139

Istorija

redaguoti

Miesto centre išliko pylimu apjuostas piliakalnis, kurį 19371938 m. tyrinėjo R. Jakimovičius, 1967 m. – P. Lysenka. Rasta XII a. ręstinių gyventojų būstų, medinės cerkvės ir medinio grindinio liekanų, medžio, kaulo, geležies, stiklo dirbinių, molinių indų šukių. Piliakalnio papėdėje yra XII a.XIV a. gyvenvietės liekanų, prie miesto – I a.-V a. kapinynas.

Miestas pradėjo kurtis XI a. pabaigoje – XII a. pradžioje Harynės dešiniajame krante, aplink piliakalnį, nuo XIV a. minimas rašytiniuose šaltiniuose.[2] XII a. priklausė Vladimiro-Suzdalės kunigaikštystei, XIII a. valdė totoriai, XIV a. pradžioje Ldk Vytenis prijungė prie Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės. Ldk Vytauto Didžiojo laikais pastatyta pilis, kuri stovėjo iki XVIII a. XIV a. pabaigoje – XVI a. Davyd Haradoko kunigaikštystės centras. 1522 m. atiteko karalienei Bonai Sforcai, 1558 m. – Radvilų giminei. 1581 m. suteiktos Magdeburgo teisės.

17931917 m. Davyd Haradokas priklausė Rusijos imperijai, nuo 1796 m. Minsko gubernijai. XIX a. buvo miestelis ir dvaras Mozyriaus apskrityje, buvo cerkvė, katalikų parapija,[3] vietovė priklausė Chorsko valsčiui.[4] Po I pasaulinio karo trumpai gyvavo Davyd Haradoko valsčius, nors 1919 m. rugpjūčio 14 d. Davyd Haradokas buvo išbrauktas iš valsčiaus sudėties.[5] 19211939 m. priklausė Lenkijai, nuo 1939 m. – Baltarusijai, 1940 m. gavo miesto teises.[6]

Sovietmečiu tapo prietaisų pramonės centru.[7]

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1931 m. ir 2019 m.
1931 m. 1991 m. 2002 m. 2009 m. 2019 m.
10 500 7 700 7 200 6 700 5 818

Šaltiniai

redaguoti
  1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  2. Davyd Haradokas. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 325
  3. Dawidgródek. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 914 psl. (lenk.)
  4. Dawidgródek. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 391 psl. (lenk.)
  5. Dziennik Urzędowy Zarządu Cywilnego Ziem Wschodnich z dnia 14 sierpnia 1919, Nr. 12, poz. 99
  6. Davyd Haradokas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 541 psl.
  7. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 127