Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Cukrinis diabetas (lot. diabetes mellitus) arba cukraligė – liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos sutrikimai, lemiantys gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą (hiperglikemija), arba sumažėjimą (hipoglikemija).

Paplitimas

redaguoti

Pasaulyje cukriniu diabetu serga apie 100 mln. žmonių,[1] Europoje – apie 26 mln. Lietuvoje registruota apie 54 000 sergančiųjų cukriniu diabetu, iš jų nuo insulino priklausomų apie 8 000, nepriklausomų apie 42 000, su tolerancijos gliukozei sutrikimu apie 4 000. Lietuvoje yra apie 350 cukriniu diabetu sergančių vaikų[reikalingas šaltinis].

Skiriamos trys grupės: pirminis cukrinis diabetas, antrinis cukrinis diabetas ir tolerancijos gliukozei sutrikimas. Pirminis cukrinis diabetas būna nuo insulino priklausomas arba I tipo cukrinis diabetas, nuo insulino nepriklausomas, arba II tipo cukrinis diabetas ir gestacinis cukrinis diabetas.

Susirgti pirminiu cukriniu diabetu turi įtakos paveldimas polinkis. I tipo diabetikų šeimose yra apie 20 % sergančių šia liga. Manoma, kad I tipo cukrinis diabetas yra autoimuninė liga - autoimuninis kasos uždegimas. Jį gali paskatinti virusinė infekcija. Autoantikūniai suardo kasos Langerhanso salelių ß ląsteles ir sukelia absoliutų insulino trūkumą. I tipo cukriniu diabetu paprastai suserga vaikai, paaugliai ar jauni žmonės.

II tipo cukriniu diabetu daugiausia serga nutukę, vyresni kaip 40 m. žmonės. Būdinga sutrikusi insulino sekrecija, dėl persivalgymo padidėjusi insulino koncentracija mažina insulino receptorių kiekį, o kartu ir insulino veikimą. Taip pat būdingas susilpnėjęs insulino poveikis dėl insulino receptorių defekto, sukeliančio atsparumą insulinui. Šio tipo diabetas dažnai nustatomas tyrimo metu radus padidėjusią gliukozės koncentraciją kraujyje.

Gestacinis cukrinis diabetas - tai angliavandenių apykaitos sutrikimas nėštumo metu. Jis labai padidina nėštumo komplikacijų riziką.

Antrinį cukrinį diabetą sukelia ligos, kurios pažeidžia kasos audinį (lėtinis pankreatitas, hemochromatozė), kasos pašalinimas, endokrininės ligos (pvz., posmegeninės liaukos navikų), kurioms būdinga padidėjusi hormonų, pasižyminčių insulinui priešingu poveikiu, gamyba. Diabetas gali atsirasti dėl kai kurių vaistų (pvz., gliukokortikoidų) vartojimo.

Simptomai

redaguoti

Cukrinio diabeto diagnostika - nesudėtinga. Tereikia atlikti kraujo tyrimus. Cukraligė diagnozuojama ištyrus gliukozės kiekį kraujyje (iš venos) ir nustačius glikuoto hemoglobino koncentraciją.

Tolerancijos gliukozei sutrikimas yra būklė, kuri nustatoma atlikus gliukozės tolerancijos testą - nevalgius gliukozės koncentracija kraujyje yra normali. Tokiems žmonėms yra padidėjusi rizika susirgti II tipo cukriniu diabetu. Dėl cukrinio diabeto atsiranda absoliutus ar santykinis insulino trūkumas, ląstelės negali pasisavinti gliukozės. Kraujyje padidėjus gliukozės koncentracijai inkstai pradeda išskirti ją su šlapimu. Dėl gliukozės trūkumo ląstelėse sutrinka riebalų, baltymų, dažnai - vandens ir elektrolitų apykaita.

Simptomai reiškiasi priklausomai nuo cukrinio diabeto tipo. I tipo cukrinis diabetas yra palyginti ūmus, jam būdinga silpnumas, nuovargis, kūno masės mažėjimas, pagausėjęs šlapinimasis, troškulys, pykinimas, iš burnos sklindantis acetono kvapas. Ligai progresuojant ligonis netenka sąmonės - prasideda diabetinė koma. Negydomas ligonis gali mirti.

II tipo cukrinio diabeto pradžia neryški, ilgą laiką nebūna jokių negalavimų, ligos simptomai (troškulys, dažnas šlapinimasis, odos niežulys) pasireiškia vėliau. Tinkamai negydant gali atsirasti ūminių (dažniausiai sergant I tipo cukriniu diabetu) ir lėtinių, vėlyvųjų komplikacijų. Viena sunkiausių ūminių komplikacijų - diabetinė koma, kuri ištinka, kai organizmui trūksta insulino, kai ligonis laiku nesusileidžia insulino, riebiai pavalgo, suserga kita sunkia liga ir dėl to sutrikus riebalų apykaitai kaupiasi nuodingi tarpiniai produktai – ketoninės medžiagos.

Kai sunkiai fiziškai dirbant, ilgai vemiant, perdozavus insulino arba susileidus jo normalų kiekį, bet laiku nepavalgius kraujyje labai sumažėja cukraus, gali prasidėti hipoglikeminė koma - atsiranda silpnumas, krečia šaltis, ligonis pasidaro irzlus, vėliau netenka sąmonės, gali prasidėti traukuliai. Dažniau pasitaiko vėlyvųjų cukrinio diabeto komplikacijų, kurių priežastis yra kraujagyslių pažeidimas. Dėl didžiųjų kraujagyslių pakenkimo atsiranda koronarinė širdies liga (miokardo infarktas), smegenų arterijų stenozė (insultas), periferinių arterijų obliteruojantis endarteritas (galūnių gangrena). Pažeidus smulkiąsias kraujagysles vystosi nefropatija (inkstų nepakankamumas), tinklainės pakenkimas (apakimas), neuropatija (jutimų sutrikimas galūnėse, neskausmingos opos pėdose dėl nepakankamai prižiūrimų kojų).

Negydomas cukrinis diabetas labai pavojingas gyvybei. Ligos pradžia dažnai nejaučiama ir diagnozuojama per vėlai. Neretai liga diagnozuojama jau esant sunkioms komplikacijoms: apakimas, inkstų funkcijos nepakankamumas, galūnių amputacijos.

Gydymą koordinuoja pirminės priežiūros gydytojas, kartais pacientas siunčiamas endokrinologo konsultacijai. 1 tipo diabetas gydomas insulino injekcijomis. 2 tipo diabetikai gydomi geriamais vaistais, o jei jie nepadeda - insulinu.

Rekomenduojama, ypač vartojant insuliną, kelis kartus per dieną tikrinti gliukozę kraujyje. Ilgalaikę gliukozės kontrolę atspindi glikuoto hemoglobino tyrimas (HbA1C) – jo esant <7 %, sumažėja nefropatijos, retinopatijos, neuropatijos rizika. Turintiems viršsvorį ar nutukusiems pacientams rekomenduojama numesti svorio. Būtina ribotai naudoti sočių riebalų rūgščių, taip pat išmokti įvertinti angliavandenių kiekį maiste. Per savaitę reikia atlikti bent 150 min. vidutinio intensyvumo aerobinių pratimų. Pacientai turėtų skiepytis nuo gripo bei pneumokoko. Sergant hipertenzija, būtina kraujospūdį sumažinti vaistais. Cholesterolio kiekį kraujyje reikia sureguliuoti dieta bei vaistais. Daugumai pacientų rekomenduojama gerti mažą aspirino dozę širdies-kraujagyslių ligų prevencijai. Būtina mesti rūkyti. Reguliariai tiriant baltymą šlapime, galima anksti diagnozuoti ir pradėti gydyti diabetinę nefropatiją. Taip pat būtina periodiškai atlikti akių dugno tyrimą diabetinei retinopatijai aptikti. Reikia stengtis nustatyti diabetinę neuropatiją, parinkti patogią avalynę, prižiūrėti pėdas.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Cukrinis diabetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 235 psl.

Nuorodos

redaguoti