Tinklainė (lot. retina, tunica interna bulbi) – nervinis, juntamasis akies obuolio sluoksnis. Tinklainę sudaro dvi dalys: jautri šviesai ir dirginimui reginė dalis, ir nejautri šviesai – akloji tinklainės dalis. Gyvoje akyje tinklainė skaidri. Tamsoje buvusios akies tinklainė yra raudona, apšviesta ji išblunka, darosi bespalvė. Po mirties ji tampa matine, o geltonosios dėmės sritis – geltona. Su gretimais audiniais ji glaudžiai jungiasi prie regos nervo disko. Pro regos nervo diską į tinklainę įeina ir išeina kraujagyslės, čia nėra šviesai jautrių elementų. Tinklainė storiausia aplink regos nervo diską, toliau ji plonėja.

Tinklainė (Retina)
Tinklainės vaizdas

Tinklainė sudaryta iš nervinių elementų ir ramstinio audinio. Joje labai svarbios neuroepitelinės ląstelės: stiebeliai (lazdelės, lot. bacili) ir kūgeliai, kolbelės (lot. coni). Šiose ląstelėse šviesos energija virsta jaudinimu, kuris regos nervu sklinda į didžiųjų pusrutulių žievės pakaušio skiltį.

  • Stiebeliai (lazdelės) (lot. bacili). Jų yra apie 130–150 milijonų, išsisklaidę po visą tinklainę, labai jautrūs šviesai. Stiebeliuose yra rodopsino. Stiebeliai yra tinklainės periferijoje. Juos dirgina silpna prieblandos šviesa. Jie spalvų neskiria.
  • Kūgeliai (kolbelės) (lot. coni). Jų yra 6-7 milijonai, susikaupę centrinėje tinklainės dalyje. Kūgeliuose randamas jodopsinas. Kūgeliai susitelkę geltonojoje dėmėje. Jų dėka skiriame daiktų spalvą, jų formą, detales.

Tinklainė storiausia yra aplink regos nervo diską (0,4 mm), o ploniausia – centrinėje tinklainės dalyje ir prie ora serrata (0,1 mm).[1]

Sandara redaguoti

Histologijos mokslas skiria 10 tinklainės sluoksnių ir 18 sudėtinių tinklainės dalių:

  1. Antgyslaininė plokštelė;
  2. Savoji gyslainės plokštelė;
  3. Kapiliarinė gyslainės plokštelė;
  4. Pigmentinis sluoksnis – sudarytas iš pigmentocitų;
  5. Neuroepitelinis (fotosensorinis) sluoksnis – jį sudaro lazdinių ir kolbinių epiteliocitų segmentai (dendritai);
  6. Išorinis segmentas;
  7. Jungiančioji blakstienėlė;
  8. Vidinis segmentas;
  9. Išorinė ribinė membrana – sudaryta iš aplinkinių spindulinių gliocitų ataugų, susijungusių zonulėmis, ir neuroepitelinio sluoksnio epiteliocitų;
  10. Išorinis branduolinis sluoksnis – jį sudaro regos ląstelių branduoliai;
  11. Išorinis tinklinis sluoksnis – jį sudaro regos ląstelių sinapsės, turinčios dvipolių ir gulsčiųjų nervinių ląstelių dendritų;
  12. Gulsčioji nervinė ląstelė;
  13. Dvipolis neuronas;
  14. Amakrininis neuronas;
  15. Spindulinis gliocitas;
  16. Daugiapolė nervinė ląstelė;
  17. Astrocitas;
  18. Tinklainės kapiliaras
  19. Vidinis branduolinis sluoksnis – jį sudaro tinklainės gulsčiųjų, dvipolių amakrininių ir atraminių neuroglijos ląstelių branduoliai;
  20. Išorinis rezginis sluoksnis
  21. Lazdinio epiteliocito galinė sferulė
  22. Kolbinio epiteliocito galinė kojytė
  23. Lazdinio epiteliocito citoplazma
  24. Kolbinio epiteliocito citoplazma
  25. Vidinis tinklinis sluoksnis – tai sinapsių sritis tarp dvipolių, amakrininių ir ganglinio sluoksnio nervinių ląstelių bei tarp gretimų amakrininių ląstelių.
  26. Ganglinis sluoksnis – jį sudaro daugiapolių neuronų kūnai. Amakrininiai neuronai yra išorinėje šio sluoksnio dalyje;
  27. Nervinių skaidulų sluoksnis – jį sudaro ganglinio sluoksnio neuronų neuritai. Šios skaidulos neaptrauktos mielinu ir neurolemocitais, todėl jos yra skaidrios;
  28. Vidinis ribinis sluoksnis – sudarytas iš susijungusių gliocitų ataugų.

Šaltiniai redaguoti

  1. Akių klinika Lirema. „Tinklainė“. Suarchyvuota iš originalo 2018-10-16. Nuoroda tikrinta 2018-10-16.