Clemente Merlo
| Clemente Merlo | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1879 m. gegužės 2 d. Neapolis, Italijos karalystė |
| Mirė | 1960 m. sausio 13 d. (80 metų) Milanas, Italija |
| Veikla | kalbininkas |
| Alma mater | Pavijos universitetas |
Klementė Merlo (it. Clemente Merlo, 1879 m. gegužės 2 d. Neapolis, Italijos karalystė – 1960 m. sausio 13 d. Milanas, Italija) – italų kalbininkas, romanistas ir dialektologas.
Biografija redaguoti
K. Merlo buvo kalbininko P. Merlo, mirusio 1888 m., sūnus. K. Merlo studijavo Pavijos universitete pas K. Salvionį. Nuo 1908 m. dėstė Pizos universitete.
Nuo 1920 m. vavovavo „Šveicarijos italų tarmių žodyno“ (it. Vocabolario dei dialetti della Svizzera italiana) sudarymui.[1]
K. Merlo 1924 m. įkūrė žurnalą „L’Italia dialettale. Rivista di dialettologia italiana“ („Italijos tarmės. Italų dialektologijos žurnalas“) ir iki mirties buvo jo redaktorius. Nuo 1923 m. buvo Italijos nacionalinės kalbos akademijos (it. Accademia della Crusca) narys,[2] o nuo 1938 m. – Prūsijos karališkosios mokslų akademijos narys korespondentas.
Išnašos redaguoti
- ↑ Mario Frasa: Silvio Sganzini. In: Historisches Lexikon der Schweiz. 2013-09-04, Nuoroda tikrinta 2020-10-01
- ↑ Mitgliederkatalog der Crusca, Nuoroda tikrita 2021-10-01