Castellano & Pipolo
Kastelano ir Pipolo (it. Castellano & Pipolo) – italų scenaristų ir kino režisierių Franco Castellano (1925–1999) ir Giuseppe Moccia[1] (1933–2006) sceninis pseudonimas.
Jie kartu režisavo 20 kino filmų (daugiausia komedijų, kuriose vaidino Adriano Celentano), o scenarijus parašė daugiau kaip 100 juostų.
Judviejų filmas „Vaikinas iš kaimo“ 2010 m. buvo parodytas Venecijos kino festivalyje itališkų komedijų retrospektyvoje.[2]
Filmografija redaguoti
Režisuoti filmai redaguoti
- I marziani hanno 12 mani (1964)
- Dėdė Adolfas, pravarde Fiureris (1978)
- Šeštadienis, sekmadienis ir penktadienis (1979)
- Aksominės rankos (1979)
- Užsispyrėlio sutramdymas (1980)
- Mano žmona ragana (1980)
- Tūzas(1981)
- Beprotiškai įsimylėjęs (1981)
- Grand Hotel Excelsior (1982)
- Attila flagello di Dio (1982)
- Segni particolari: bellissimo (1983)
- Vaikinas iš kaimo (1984)
- College (1984)
- È arrivato mio fratello (1985)
- Universalinė parduotuvė (1986)
- Bambeklis (1986)
- Mia moglie è una bestia (1988)
- Occhio alla perestrojka (1990)
- Saint Tropez - Saint Tropez (1992)
- Ci hai rotto papà (1993)
Scenarijų autoriai redaguoti
- Marinai, donne e guai (rež. Giorgio Simonelli) (1958)
- Perfide ma... belle (rež. Giorgio Simonelli) (1958)
- Tipi da spiaggia (rež. Mario Mattoli) (1959)
- Il nemico di mia moglie (rež. Gianni Puccini) (1959)
- Guardatele ma non toccatele (rež. Mario Mattoli) (1959)
- Quel tesoro di papà (rež. Marino Girolami) (1959)
- Tu che ne dici? (rež. Silvio Amadio) (1960)
- Signori si nasce (rež. Mario Mattoli) (1960)
- I baccanali di Tiberio (rež. Giorgio Simonelli) (1960)
- Noi siamo due evasi (rež. Giorgio Simonelli) (1960)
- Totò, Fabrizi e i giovani d'oggi (rež. Mario Mattoli) (1960)
- Caccia al marito (rež. Marino Girolami) (1960)
- Meravigliosa (rež. Carlos Arévalo ir Siro Marcellini) (1960)
- Totòtruffa 62 (rež. Camillo Mastrocinque) (1961)
- Pugni pupe e marinai (rež. Daniele D'Anza) (1961)
- La ragazza sotto il lenzuolo (rež. Marino Girolami) (1961)
- Cacciatori di dote (rež. Mario Amendola) (1961)
- Il federale (rež. Luciano Salce) (1961)
- Totò di notte n. 1 (rež. Mario Amendola) (1962)
- La voglia matta (rež. Luciano Salce) (1962)
- I tre nemici (rež. Giorgio Simonelli) (1962)
- Diciottenni al sole (rež. Camillo Mastrocinque) (1962)
- 5 marines per 100 ragazze (rež. Mario Mattoli) (1962)
- I tromboni di Fra' Diavolo (rež. Giorgio Simonelli ir Miguel Lluch) (1962)
- I motorizzati (rež. Camillo Mastrocinque) (1962)
- Le monachine (rež. Luciano Salce) (1963)
- I 4 tassisti (rež. Giorgio Bianchi) (1963)
- Il giovedì (rež. Dino Risi) (1963)
- Le ore dell'amore (rež. Luciano Salce) (1963)
- Obiettivo ragazze (rež. Mario Mattoli) (1963)
- Gli imbroglioni (rež. Lucio Fulci) (1963)
- Extraconiugale (rež. Massimo Franciosa ir Giuliano Montaldo) (1964)
- I maniaci (rež. Lucio Fulci) (1964)
- I due pericoli pubblici (rež. Lucio Fulci) (1964)
- Soldati e caporali (rež. Mario Amendola) (1965)
- Šiandien, rytoj, poryt (rež. Luciano Salce) (1965)
- I soldi (rež. Gianni Puccini) (1965)
- Slalom (rež. Luciano Salce) (1965)
- Le sedicenni (rež. Luigi Petrini) (1965)
- Due marines e un generale (rež. Luigi Scattini) (1966)
- Le spie vengono dal semifreddo (rež. Mario Bava) (1966)
- Kaip aš išmokau mylėti moteris (rež. Luciano Salce) (1966)
- Dorelikas (rež. Steno) (1967)
- La feldmarescialla (rež. Steno) (1967)
- Io non scappo... fuggo (rež. Franco Prosperi) (1970)
- Il furto è l'anima del commercio!?... (rež. Bruno Corbucci) (1971)
- Io non spezzo... rompo (rež. Bruno Corbucci) (1971)
- Il sindacalista (rež. Luciano Salce) (1972)
- La vita, a volte, è molto dura, vero Provvidenza? (rež. Giulio Petroni) (1972)
- Il prode Anselmo e il suo scudiero (rež. Bruno Corbucci) (1972)
- Emigrantas (rež. Pasquale Festa Campanile) (1973)
- Un ufficiale non si arrende mai nemmeno di fronte all'evidenza, firmato Colonnello Buttiglione (rež. Mino Guerrini) (1973)
- Il Colonnello Buttiglione diventa generale (rež. Mino Guerrini) (1973)
- Ci risiamo, vero Provvidenza? (rež. Alberto De Martino) (1973)
- Professore venga accompagnato dai suoi genitori (rež. Mino Guerrini) (1974)
- Brigitte, Laura, Ursula, Monica, Raquel, Litz, Maria, Florinda, Barbara, Claudia e Sofia, le chiamo tutte „anima mia“ (rež. Mauro Ivaldi) (1974)
- Nepaprasti italų nuotykiai Rusijoje (rež. Franco Prosperi ir Eldaras Riazanovas)(1974)
- Koks tavo ženklas? (rež. Sergio Corbucci) (1975)
- Buttiglione diventa capo del servizio segreto (rež. Mino Guerrini) (1975)
- Vinella e Don Pezzotta (rež. Mino Guerrini) (1976)
- Dimmi che fai tutto per me (rež. Pasquale Festa Campanile) (1976)
- Sėkmės karys (rež. Pasquale Festa Campanile) (1976)
- San Pasquale Baylonne protettore delle donne (rež. Luigi Filippo D'Amico) (1976)
- Basta che non si sappia in giro (rež. Luigi Comencini) (1976)
- Il signor Robinson, mostruosa storia d'amore e d'avventure (rež. Sergio Corbucci) (1976)
- Puikioji šalis (rež. Luciano Salce) (1977)
- Trys tigrai prieš tris tigrus (rež. Steno ir Sergio Corbucci) (1977)
- Per vivere meglio divertitevi con noi (rež. Flavio Mogherini) (1978)
- Io tigro, tu tigri, egli tigra (rež. Renato Pozzetto ir Giorgio Capitani) (1978)
- Daktaras Džekilas ir miela ponia (rež. Steno) (1979)
- Cukrus, medus ir pipirai (rež. Sergio Martino) (1980)
- Nežaiskite su tigrais (rež. Sergio Martino) (1982)
- Vagių mokykla (rež. Neri Parenti) (1986)
- Vagių mokykla II (rež. Neri Parenti) (1987)
- Panarea (rež. Pipolo) (1996)
- Cucciolo (rež. Neri Parenti) (1998)
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „The New York Times“. Suarchyvuotas originalas 2016-03-09. Nuoroda tikrinta 2017-03-04.
- ↑ „Italian Comedy - The State of Things“. labiennale.org. Suarchyvuotas originalas 1 August 2010. Nuoroda tikrinta 2010-08-01.