Castellano & Pipolo

Kastelano ir Pipolo (it. Castellano & Pipolo) – italų scenaristų ir kino režisierių Franco Castellano (1925–1999) ir Giuseppe Moccia^[1] (1933–2006) sceninis pseudonimas.

Jie kartu režisavo 20 kino filmų (daugiausia komedijų, kuriose vaidino Adriano Celentano), o scenarijus parašė daugiau kaip 100 juostų.

Judviejų filmas „Vaikinas iš kaimo“ 2010 m. buvo parodytas Venecijos kino festivalyje itališkų komedijų retrospektyvoje.^[2]

Filmografija

Režisuoti filmai

I marziani hanno 12 mani (1964)
Dėdė Adolfas, pravarde Fiureris (1978)
Šeštadienis, sekmadienis ir penktadienis (1979)
Aksominės rankos (1979)
Užsispyrėlio sutramdymas (1980)
Mano žmona ragana (1980)
Tūzas(1981)
Beprotiškai įsimylėjęs (1981)
Grand Hotel Excelsior (1982)
Attila flagello di Dio (1982)
Segni particolari: bellissimo (1983)
Vaikinas iš kaimo (1984)
College (1984)
È arrivato mio fratello (1985)
Universalinė parduotuvė (1986)
Bambeklis (1986)
Mia moglie è una bestia (1988)
Occhio alla perestrojka (1990)
Saint Tropez - Saint Tropez (1992)
Ci hai rotto papà (1993)

Scenarijų autoriai

Marinai, donne e guai (rež. Giorgio Simonelli) (1958)
Perfide ma... belle (rež. Giorgio Simonelli) (1958)
Tipi da spiaggia (rež. Mario Mattoli) (1959)
Il nemico di mia moglie (rež. Gianni Puccini) (1959)
Guardatele ma non toccatele (rež. Mario Mattoli) (1959)
Quel tesoro di papà (rež. Marino Girolami) (1959)
Tu che ne dici? (rež. Silvio Amadio) (1960)
Signori si nasce (rež. Mario Mattoli) (1960)
I baccanali di Tiberio (rež. Giorgio Simonelli) (1960)
Noi siamo due evasi (rež. Giorgio Simonelli) (1960)
Totò, Fabrizi e i giovani d'oggi (rež. Mario Mattoli) (1960)
Caccia al marito (rež. Marino Girolami) (1960)
Meravigliosa (rež. Carlos Arévalo ir Siro Marcellini) (1960)
Totòtruffa 62 (rež. Camillo Mastrocinque) (1961)
Pugni pupe e marinai (rež. Daniele D'Anza) (1961)
La ragazza sotto il lenzuolo (rež. Marino Girolami) (1961)
Cacciatori di dote (rež. Mario Amendola) (1961)
Il federale (rež. Luciano Salce) (1961)
Totò di notte n. 1 (rež. Mario Amendola) (1962)
La voglia matta (rež. Luciano Salce) (1962)
I tre nemici (rež. Giorgio Simonelli) (1962)
Diciottenni al sole (rež. Camillo Mastrocinque) (1962)
5 marines per 100 ragazze (rež. Mario Mattoli) (1962)
I tromboni di Fra' Diavolo (rež. Giorgio Simonelli ir Miguel Lluch) (1962)
I motorizzati (rež. Camillo Mastrocinque) (1962)
Le monachine (rež. Luciano Salce) (1963)
I 4 tassisti (rež. Giorgio Bianchi) (1963)
Il giovedì (rež. Dino Risi) (1963)
Le ore dell'amore (rež. Luciano Salce) (1963)
Obiettivo ragazze (rež. Mario Mattoli) (1963)
Gli imbroglioni (rež. Lucio Fulci) (1963)
Extraconiugale (rež. Massimo Franciosa ir Giuliano Montaldo) (1964)
I maniaci (rež. Lucio Fulci) (1964)
I due pericoli pubblici (rež. Lucio Fulci) (1964)
Soldati e caporali (rež. Mario Amendola) (1965)
Šiandien, rytoj, poryt (rež. Luciano Salce) (1965)
I soldi (rež. Gianni Puccini) (1965)
Slalom (rež. Luciano Salce) (1965)
Le sedicenni (rež. Luigi Petrini) (1965)
Due marines e un generale (rež. Luigi Scattini) (1966)
Le spie vengono dal semifreddo (rež. Mario Bava) (1966)
Kaip aš išmokau mylėti moteris (rež. Luciano Salce) (1966)
Dorelikas (rež. Steno) (1967)
La feldmarescialla (rež. Steno) (1967)
Io non scappo... fuggo (rež. Franco Prosperi) (1970)
Il furto è l'anima del commercio!?... (rež. Bruno Corbucci) (1971)
Io non spezzo... rompo (rež. Bruno Corbucci) (1971)
Il sindacalista (rež. Luciano Salce) (1972)
La vita, a volte, è molto dura, vero Provvidenza? (rež. Giulio Petroni) (1972)
Il prode Anselmo e il suo scudiero (rež. Bruno Corbucci) (1972)
Emigrantas (rež. Pasquale Festa Campanile) (1973)
Un ufficiale non si arrende mai nemmeno di fronte all'evidenza, firmato Colonnello Buttiglione (rež. Mino Guerrini) (1973)
Il Colonnello Buttiglione diventa generale (rež. Mino Guerrini) (1973)
Ci risiamo, vero Provvidenza? (rež. Alberto De Martino) (1973)
Professore venga accompagnato dai suoi genitori (rež. Mino Guerrini) (1974)
Brigitte, Laura, Ursula, Monica, Raquel, Litz, Maria, Florinda, Barbara, Claudia e Sofia, le chiamo tutte „anima mia“ (rež. Mauro Ivaldi) (1974)
Nepaprasti italų nuotykiai Rusijoje (rež. Franco Prosperi ir Eldaras Riazanovas)(1974)
Koks tavo ženklas? (rež. Sergio Corbucci) (1975)
Buttiglione diventa capo del servizio segreto (rež. Mino Guerrini) (1975)
Vinella e Don Pezzotta (rež. Mino Guerrini) (1976)
Dimmi che fai tutto per me (rež. Pasquale Festa Campanile) (1976)
Sėkmės karys (rež. Pasquale Festa Campanile) (1976)
San Pasquale Baylonne protettore delle donne (rež. Luigi Filippo D'Amico) (1976)
Basta che non si sappia in giro (rež. Luigi Comencini) (1976)
Il signor Robinson, mostruosa storia d'amore e d'avventure (rež. Sergio Corbucci) (1976)
Puikioji šalis (rež. Luciano Salce) (1977)
Trys tigrai prieš tris tigrus (rež. Steno ir Sergio Corbucci) (1977)
Per vivere meglio divertitevi con noi (rež. Flavio Mogherini) (1978)
Io tigro, tu tigri, egli tigra (rež. Renato Pozzetto ir Giorgio Capitani) (1978)
Daktaras Džekilas ir miela ponia (rež. Steno) (1979)
Cukrus, medus ir pipirai (rež. Sergio Martino) (1980)
Nežaiskite su tigrais (rež. Sergio Martino) (1982)
Vagių mokykla (rež. Neri Parenti) (1986)
Vagių mokykla II (rež. Neri Parenti) (1987)
Panarea (rež. Pipolo) (1996)
Cucciolo (rež. Neri Parenti) (1998)

Šaltiniai

↑ „The New York Times“. Suarchyvuotas originalas 2016-03-09. Nuoroda tikrinta 2017-03-04.
↑ „Italian Comedy - The State of Things“. labiennale.org. Suarchyvuotas originalas 1 August 2010. Nuoroda tikrinta 2010-08-01.

Nuorodos

[NYT2-1] „The New York Times“. Suarchyvuotas originalas 2016-03-09. Nuoroda tikrinta 2017-03-04.

[venezia67-2] „Italian Comedy - The State of Things“. labiennale.org. Suarchyvuotas originalas 1 August 2010. Nuoroda tikrinta 2010-08-01.

[1]

[2]