Dino Risi
Dino Risi | |
---|---|
Gimė | 1916 m. gruodžio 23 d. Milanas, Italijos karalystė |
Mirė | 2008 m. birželio 7 d. (91 metai) Roma, Italija |
Tautybė | Italija |
Pilietybė | Italijos |
Veikla | kino režisierius, scenaristas |
Išsilavinimas | Milano universitetas |
Žinomas (-a) už | „Moters kvapas“ (1974) |
Žymūs apdovanojimai | |
Oskaro nominacija (1976) | |
Vikiteka | Dino Risi |
Dino Rizi (it. Dino Risi, 1916 m. gruodžio 23 d. – 2008 m. birželio 7 d.) – italų kino režisierius.
Biografija
redaguotiDino gimė Milane ir turėjo vyresnį ir jaunesnį brolius, kurie taip pat dirbo kino srityje.
Nuo 12 metų jis tapo našlaičiu. Baigęs mokyklą mokėsi medicinos ir tapo psichiatru.[1] Į kiną jis pateko atsitiktinai susipažinęs su režisieriumi Mario Soldati, kuris ieškojo asistento savo kuriamam filmui „Piccolo mondo antico“ (1941). 1943 m. jis kartu su režisieriumi Alberto Lattuada nufilmavo juostą „Giacomo l‘idealista“.
1946 m. Rizi savarankiškai sukūrė keletą dokumentinių filmų, vienas kurių („Barboni“) pelnė apdovanojimą Venecijos kino festivalyje. Dokumentiniai ir trumpo metražo filmai buvo jo pagrindine sritimi iki 1953 m., kuomet jis nufilmavo pirmą pilnametražį filmą „Il viale della speranza“.
Nors Rizi kūrė daugiausia komedijas, jo žinomiausiu filmu tapo drama „Moters kvapas“ su Vittorio Gassman (1974). Filmas pelnė 2 Oskaro nominacijas (geriausias užsienio filmas ir geriausias scenarijus).
2002 m. jis pelnė Auksinį liūtą už indėlį į kinematografiją. 2010 m. Venecijos kino festivalyje, Italijos komedijų retrospektyvoje, tarp kitų buvo parodyti ir 2 Rizi sukurti filmai.
Filmografija
redaguoti- Il viale della speranza (1953)
- Atostogos su gangsteriu (1954)
- Veneros ženklas (1955)
- Pane, amore e... (1955)
- Neturtingi, bet gražūs (1957)
- Belle ma povere (1957)
- La nonna Sabella (1957)
- Venecija, mėnulis ir tu (1958)
- Poveri milionari (1959)
- Il vedovo (1959)
- Il mattatore (1960)
- Un amore a Roma (1960)
- A porte chiuse (1961)
- Una vita difficile (1961)
- Il sorpasso (1962)
- Žygis į Romą (1962)
- Il successo (1963)
- Il giovedì (1964)
- Gaučas (1964)
- Savaitgalis itališkai (1965)
- Lėlytės (1965)
- Mūsų vyrai (1966)
- Operazione San Gennaro (1966)
- Tigras (1967)
- Pranašas (1968)
- Straziami, ma di baci saziami (1968)
- Il giovane normale (1969)
- Vedo nudo (1969)
- Kunigo žmona (1970)
- Italijos liaudies vardu (1971)
- Griebk ir spruk (1973)
- Sessomatto (1973)
- Moters kvapas (1974)
- Baltas telefonas (1976)
- Anima persa (1977)
- Vyskupo miegamasis (1977)
- Tegyvuoja Italija! (1977)
- Primo amore (1978)
- Caro papà (1979)
- Aš fotogeniškas (1980)
- Sekmadienio meilužiai (1980)
- Fantasma d'amore (1981)
- Seksualiniai norai (1982)
- Dagobert (1984)
- Scemo di guerra (1985)
- Il commissario Lo Gatto (1986)
- Teresa (1987)
- Tolgo il disturbo (1990)
- Giovani e belli (1996)
Pagrindiniai apdovanojimai
redaguoti- Oskaras (nominacija) – geriausias užsienio filmas, geriausias scenarijus (1976)
- Kanų kino festivalis – Auksinė palmės šakelė (nominacija) (1955, 1975, 1979, 1985)
- Cezario apdovanojimas – geriausias užsienio filmas (1976)
- Berlyno kino festivalis – Auksinis lokys (nominacija) (1960)
- David di Donatello – geriausias režisierius (1975), karjeroa apdovanojimas (2005)
- Nastro d'argento – karjeros apdovanojimas (2007)
- Nastro d'argento (nominacija) – geriausias scenarijus (1963, 1970, 1975)
- Mar del Plata filmų festivalis – geriausias režisierius (1963)
- Maskvos kino festivalis – Grand Prix nominacija (1967)
- San Sebastiano filmų festivalis (1957, 1967)
- Venecijos kino festivalis – Auksinis liūtas už karjeros pasiekimus (2002)
Nuorodos
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ Giacovelli, Enrico (1995). La commedia all'italiana (Nuova ed. illustrata, riveduta e aggiornata leid.). Roma: Gremese. ISBN 88-7605-873-7. OCLC 34813408.