Bronius Abramavičius
| Bronius Abramavičius | |
|---|---|
| Gimė | 1914 m. sausio 23 d. Šunkariai, Šakių apskritis, Rusijos imperija |
| Mirė | 1945 m. lapkričio 20 d. (31 metai) Degučiai, Jankų valsčius |
| Tautybė | lietuvis |
| Veikla | rezistentas |
| Pareigos | Tauro apygardos Stirnos rinktinės vadas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Bronius Abramavičius (kovos vardas Spyglys; 1914 m. sausio 23 d. Šunkariai, Lietuva – 1945 m. lapkričio 20 d. Būda, Jankų valsčius) – partizanas, Tauro apygardos Stirnos rinktinės vadas.
Biografija redaguoti
1938 m. gegužės 12 d. baigė Kauno karo mokyklą ir buvo suteiktas kavalerijos specialybės jaunesniojo leitenanto laipsnis ir buvo paskirtas į 2-ojo ulonų Lietuvos kunigaikštienės Birutės pulko 2-ąjį eskadroną Vilkaviškyje.
Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 m. rugsėjo 12 d. buvo paskirtas į 29-osios sovietų armijos 26-jį kavalerijos pulką. 1940 m. spalio 3 d. buvo perkeltas 2-jo eskadrono būrio vadu. 1941 m. balandžio mėn. likvidavus kavalerijos pulką buvo perkeltas į 29-sios sovietų armijos 179-tąją šaulių diviziją.
Kilus karui, iš sovietinės kariuomenės pasitraukė. Vokiečiams okupavus Lietuvą gyveno žmonos tėvų Sadauskų ūkyje.
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, 1944 m. su vokiečiais traukėsi į Vakarus, bet sovietams atkirtus atsitraukimo kelius, grįžo į Lietuvą.
Rezistencinė veikla redaguoti
1945 m. balandžio mėn. pasitraukė pas partizanus ir vadovavo besitraukiantiems partizanų būriams. Daug prisidėjo prie Tauro apygardos, Stirnos partizanų rinktinės organizavimo. 1945 m. gegužės mėn. paskirtas Stirnos bataliono, veikusio Šakių apskrityje, vado pavaduotoju, taip pat ėjo Lapės kuopos vado pareigas. 1945 m. rugpjūčio 15 d. Tauro apygardos vado Leono Taunio-Kovo įsakymu Nr. 1 paskirtas Stirnos rinktinės vadu. Suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis.
Žuvo 1945 m. lapkričio 20 d. Šakių apskrities Jankų valsčiuje (dabar – Kazlų Rūdos savivaldybė) Degučių k. NKVD Marijampolės apskrities skyriaus operatyvinės grupės vykdytos karinės čekistų operacijos metu išdavus gyventojo Juozo Tamaliūno vienkiemyje įrengtame štabo bunkeryje. Kartu žuvo būrio vadas Stasys Grigaitis (Grigas)-Aras, rinktinės štabo partizanai Albinas Klimas-Tauras ir Jonas Tamaliūnas-Kardas. Taip pat nukautas partizano Jono Tamaliūno-Kardo tėvas Juozas Tamaliūnas, sodybos, kurioje buvo įsikūręs štabas, šeimininkas. Žuvusiųjų palaikai buvo palikti žūties vietoje. Bendražygiai juos su iškilmėmis palaidojo Degučių kapinėse.[1]
Pripažinimas redaguoti
- 1999 m. rugpjūčio 4 d. pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
- 1999 m. rugpjūčio 30 d. suteiktas dimisijos majoro laipsnis (po mirties).
Šaltiniai redaguoti
- Lietuvos kariuomenės karininkai, t. 2, psl. 24.