Brazilinė lapė
| Lycalopex vetulus | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Brazilinė lapė (Lycalopex vetulus) | ||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||
 Beveik nykstantys (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Lycalopex vetulus Lund, 1842 | ||||||||||||||||
 Paplitimas |
Brazilinė lapė[2] (Lycalopex vetulus, sin. Dusicyon vetulus) – šuninių (Canidae) šeimos žinduolis. Endeminė rūšis paplitusi vidurio rytų Brazilijoje. Sutinkama daugiausia serado regione Minas Žeraiso ir Mato Groso valstijose.[3]
Tai smulki lapė mažu snukiu ir nedideliais dantimis. Kūno ilgis 585–640 cm, sveria vos 2,7–4 kg. Kailis pilkšvas, papilvė balta, ausys ir kojos rausvarudės. Per nugarą iki uodegos galiuko driekiasi juoda juosta.[3]
Šeimos monogaminės. Dažnai įsikuria apleistuose šarvuočių urvuose. Po 60 dienų neštumo patelė atveda 2–4 jauniklius.[3]
Brazilinės lapės gyvena aukštažolėse savanose ir stepėse su medžių giraitėmis, taip pat kalnų krūmynuose. Aktyvios daugiausia dieną, bet pasirodo ir nakties ar prieblandos metu, baikščios. Maitinasi daugiausia termitais, bet gali ėsti beveik viską – graužikus, vaisius, mėšlavabalius, žiogus, paukščius ir kt. Gali medžioti naminius paukščius.[3]
Populiacijai kyla pavojus dėl natūralių buveinių nykimo (miškų kirtimo, žemdirbystės plotų plėtros), medžioklės.[3]
Vietiniai pavadinimai: port. raposa-do-campo, raposinha-do-campo, jaguamitinga, jaguapitanga.
-
Lapiukai -
Lojanti brazilinė lapė -
Gulinti brazilinė lapė
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „IUCN Red List - Lycalopex vetulus“. IUCN Red list.
- ↑ Žinduolių pavadinimų žodynas: lotynų, lietuvių, anglų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbomis / [rengė P. Bluzma (ats. red.), R. Mažeikytė, E. Mickevičius, J. Prūsaitė, K. Baranauskas, R. Baleišis]. – Vilnius : Ekologijos inst. l-kla, 2002
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 Lycalopex_vetulus,ADW – Animal Diversity Web. University of Michigan, Museum of Zoology.
