Šuniniai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šuniniai (Canidae) – plėšriųjų žinduolių (Carnivora) šeima.

Apibūdinimas

Vidutinio didumo žvėrys. Turi pailgą snukį ir ilgas kojas. Ramstosi pirštais su neįtraukiamais nagais (užpakalinių kojų pirmasis pirštas redukuotas). Uodega ilga, papurusi. Dantys 42, plėšrieji dantys dideli, su kerpamosiomis briaunomis. Mėsėdžiai. Greitai bėgioja, kai kurie ilgai persekioja auką. Daugelis gyvena urvuose.

Klasifikacija

Kai kurių šuninių klasifikacija tebėra mokslinių ginčų objektas. Taip naminiai šunys kartais vadinami Canis familiaris, o Amerikos mamalologų asociacija jį laiko vilko porūšiu (Canis lupus familiaris); raudonasis vilkas kartais neišskiriamas į atskirą rūšį; dingas klasifikuojamas kaip Canis lupus dingo, Canis dingo bei Canis familiaris dingo. Šeimoje 37 rūšys.

Triba. Lapės (Vulpini)

Lapių (Vulpini) tribos gentys ir rūšys:

• Vulpes gentis
  • Rudoji lapė (Vulpes vulpes). Savaime gyvena Lietuvoje.
  • Poliarinė lapė (Vulpes lagopus), anksčiau žinoma kaip (Alopex lagopus)
  • Bengalinė lapė (Vulpes bengalensis)
  • Afganinė lapė (Vulpes cana)
  • Kapinė lapė (Vulpes chama)
  • Tibetinė lapė (Vulpes ferrilata)
  • Pilkšvoji lapė (Vulpes pallida)
  • Smėlinė lapė (Vulpes rueppelli)
  • Amerikinė lapė, arba Amerikinė didžiaausė lapė (Vulpes macrotis)
  • Vikrioji lapė, arba Amerikinė stepinė lapė (Vulpes velox)
  • Korsakas, arba Stepinė lapė (Vulpes corsac)
  • Fenekas (Vulpes zerda)
• Urocyon gentis
  • Kosumelio lapė (Urocyon sp. nov.)
  • Salinė lapė (Urocyon littoralis)
  • Pilkoji lapė (Urocyon cinereoargenteus)
• Otocyon gentis
  • Didžiaausė lapė (Otocyon megalotis)

Triba. Tikrieji šunys (Canini)

Tikrųjų šunų (Canini) tribos gentys, rūšys ir porūšiai:

• Dusicyon gentis †
  • Folklandinė lapė (Dusicyon australis)
• Lycalopex gentis
  • Andinė lapė (Lycalopex culpaeus)
  • Pietų Amerikos pilkoji lapė (Lycalopex griseus)
  • Darvino lapė (Lycalopex fulvipes)
  • Paragvajinė lapė (Lycalopex gymnocercus)
  • Peruvinė lapė (Lycalopex sechurae)
  • Brazilinė lapė (Lycalopex vetulus)
• Atelocynus gentis
  • Mažoji lapė (Atelocynus microtis)
• Cerdocyon gentis
  • Maikongas, arba Savaninė lapė (Cerdocyon thous)
• Speothos gentis
  • Miškinis šuo (Speothos venaticus)
• Chrysocyon gentis
  • Karčiuotasis vilkas (Chrysocyon brachyurus)
• Nyctereutes gentis
  • Usūrinis šuo, arba Mangutas (Nyctereutes procyonoides). Introdukuota šuninių rūšis Lietuvoje, vėliau tapo invazine rūšimi.
• Cuon gentis
  • Raudonasis vilkas (Cuon alpinus)
• Lycaon gentis
  • Hieninis šuo (Lycaon pictus)
• Canis gentis
  • Etiopinis šakalas (Canis simensis)
  • Paprastasis šakalas (Canis aureus)
  • Juodnugaris šakalas (Canis mesomelas)
  • Dryžuotasis šakalas (Canis adustus)
  • Kojotas (Canis latrans)
  • Rudasis vilkas (Canis rufus)
  • Pilkasis vilkas (Canis lupus). Lietuvoje savaime gyvena Pilkojo vilko Eurazinis porūšis.
    • Naminis šuo (Canis lupus familiaris) ir jo veislės.
    • Dingas (Canis lupus dingo)
    • Eurazinis vilkas (Canis lupus lupus)
    • Apenininis vilkas (Canis lupus italicus)
    • Iberinis vilkas (Canis lupus signatus)
    • Meksikinis vilkas (Canis lupus baileyi)
    • Vankuverinis vilkas (Canis lupus crassodon)
    • Arktinis vilkas (Canis lupus arctos)
    • Tundrinis vilkas (Canis lupus albus)
    • Grenlandinis vilkas (Canis lupus orion)
    • Bafininis vilkas (Canis lupus manningi)
    • Aliaskinis tundrinis vilkas (Canis lupus tundrarum)
    • Jukoninis vilkas (Canis lupus pambasileus)
    • Makenzinis tundros vilkas (Canis lupus mackenzii)
    • Makenzinis slėnio vilkas (Canis lupus occidentalis)
    • Šiaurinių uolinių kalnų vilkas (Canis lupus irremotus)
    • Aleksandrinis vilkas (Canis lupus ligoni)
    • Rytinių miškų vilkas (Canis lupus lycaon)
    • Hadsoninis vilkas (Canis lupus hudsonicus)
    • Labradorinis vilkas (Canis lupus labradorius)
    • Bufalo vilkas (Canis lupus nubilus)
    • Tibetinis vilkas (Canis lupus chanco)
    • Arabinis vilkas (Canis lupus Arabs)
    • Stepinis vilkas (Canis lupus campestris)
    • Indinis vilkas (Canis lupus pallipes)
    • Britų Kolumbijos vilkas (Canis lupus columbianus) †
    • Kaskadinių kalnų vilkas (Canis lupus fuscus) †
    • Pietinių Uolinių kalnų vilkas (Canis lupus youngi) †
    • Manitobinis vilkas (Canis lupus griseoalbus) †
    • Teksasinis raudonasis vilkas (Canis lupus gregoryi) †
    • Teksasinis vilkas (Canis lupus monstrabilis) †
    • Mogolono kalnų vilkas (Canis lupus mogollonensis) †
    • Floridinis juodasis vilkas (Canis lupus floridanus) †
    • Bankso vilkas (Canis lupus bernardi) †
    • Niifaundlandinis vilkas (Canis lupus beothucus) †
    • Kenajaus pusiasalio vilkas (Canis lupus alces) †
    • Hokaidinis vilkas (Canis lupus hattai) †
    • Honšiu vilkas (Canis lupus hodophilax) †