Bialoveža

Bialovežà (lenk. Białowieża) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Bialovežos valsčiuje, Hainuvkos apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 21 km į rytus nuo Hainuvkos ir apie 66 km į pietryčius nuo vaivadijos centro Balstogės. Kaimas įsikūręs Belovežo girioje, Bielsko lygumoje, šalia Narevkos upės. Tai viena iš mažiausiai apgyvendintų vietovių visoje Lenkijoje, bet kiekvienais metais į kaimą vidutiniškai atvyksta apie 100,000 turistų, kurie lankosi Belovežo girioje. Šalia kaimo yra Bialoviežos-Piererovo pasienio punktas.

Bialoveža lenk. Bialowieża
Bialovežos kaimas
Bialoveža 52°42′04″ š. pl. 23°52′10″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Palenkės vaivadija
Apskritis	Hainuvkos apskritis
Valsčius	Bialovežos valsčius
Gyventojų (2002)	2 670
Pašto kodas	PL 17-230
Tinklalapis	www.bialowieza.pl/

Medžiotojų rūmai

Istorija

Pirmieji gyventojai šioje vietovėje apsigyveno dar akmens amžiuje. Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis - jotvingiai. XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1795 m. buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Bresto vaivadijos valdose. Apie 1426 m. šioje vietovėje, šalia Lutovnios upelio buvo pastatyti mediniai rūmai, kuriuose medžioklės metu apsistodavo karaliaus Jogaila, vėliau ir karaliai Žygimantas Augustas ir Steponas Batoras. Rūmai buvo nudažyti balta spalva ir tapo būsimo kaimo ir girios pavadinimo pretekstu, nes išvertus iš lenkų kalbos Białowieża reiškia Baltas bokštas. Vėliau rūmai priklausė Vazų dinastijai. Nuo 1538 m. pagal Žygimanto Senojo įsakymą girioje buvo apribota medžioklė. 1658 m. rūmai sudegė. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose kaimas paminėtas 1639 m., kai šioje vietovėje karalius Vladislovas Vaza įkūrė karališkąjį palivarką. Vėliau palivarkas atiteko karaliui Augustui III. 1775 m. kaime buvo 20 namų.

1795-1796 m. priklausė Rusijos imperijos Slanimo gubernijai, 1796-1801 m. Lietuvos gubernijai ir nuo 1801 m. iki 1914 m. priklausė Gardino gubernijai. Apie 1800 m. įkurta Bialoviežos Šv. Mykolo parapija. 1831 m. sukilimo ir 1863 m. sukilimo metais šalia kaimo esančiose giriose slapstėsi daugybė sukilėlių. Po sukilimo į miestą buvo atkeldinta nemažai rusų tautybės žmonių. XIX a. pabaigoje Bialoveža minima kaip kaimas Pružanų apskrityje. 1873 m. pastatyta Bialoviežos Šv. Kirilo ir Metodijaus cerkvė. 1889-1894 m. pastatyti Bialoviežos rūmai. 1894-1897 m. pastatyta Bialoviežos Šv. Mykolo cerkvė. 1897 m. atidaryta Białowieża Pałac geležinkelio stotis. 1903 m. atidaryta Białowieża Towarowa geležinkelio stotis. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. Per I pasaulinį karą beveik visi rusų tautybės žmonės grįžo atgal į Rusijos imperiją. Karo metu vokiečiai nutiesė Leśna Puszczy Białowieskiej-Hajnówka geležinkelio liniją, kuri jungė kaimą su Hainuvkos miestu. 1919-1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1926 m. įkurta Bialoviežos Šv. Teresos Jėzaus Kūdikėlio parapija. 1939-1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Bresto sričiai. 1941–1944 m. priklausė Trečiojo Reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945-1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.

Galerija

• 
  Senasis paštas
• 
  Šv. Teresos Jėzaus Kūdikėlio bažnyčia
• 
  Šv. Mykolo cerkvė
• 
  Białowieża Towarowa geležinkelio stotis
• 
  Medžiotojų rūmai
• 
  Białowieża Pałac geležinkelio stotis
• 
  Kaimo rūmai 1821 m.

Nuorodos

• Kaimo nuotraukos^{[neveikianti nuoroda]}
• Kaimo žydų istorija (lenk.) Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
• Beloveo girios tinklalapis (angl.) Archyvuota kopija 2012-11-18 iš Wayback Machine projekto.
• Belovežo girios tinklalapis (lenk.)