Berčiūnų tiltas
| Berčiūnų tiltas | |
|---|---|
| |
| Tilto naujesnioji pusė – iš surenkamojo gelžbetonio | |
| Vieta | Panevėžio rajonas, Berčiūnai |
| Kerta | Nevėžį |
| Ilgis | ~65 m[1] |
| Plotis | ~17 m[1] |
| Pastatytas | 1956 ir 1967 m |
| Konstrukcija | Sijinis tiltas |
Berčiūnų tiltas – kelių transporto tiltas per Nevėžį, stovintis Panevėžio rajone, Naujamiesčio seniūnijoje, Berčiūnuose, kelyje A9 Panevėžys–Šiauliai , Šiaulių gatvės tęsinyje. Jis nutiestas prie pat Nevėžio ir Sanžilės kanalo santakos. Tilto prieigose pastatyta lankytino objekto nuoroda „Berčiūnų Lietuvos Kankinių bažnyčia, 0,5 km“.
Istorija redaguoti
Hidrologas Steponas Kolupaila tarpukaryje minėjo žemiau Sonžylos žiočių stovint du senus medinius tiltus: vienas per upę buvo 46 m ilgio, kitas slėnyje – 21 m ilgio; abu po 6,0 m pločio ir 5,5 m aukščio. Buvo planuojama juos pakeisti, pastatant vieną geležbetoninį tiltą; sąmatoje numatyta 75 000 lt suma. 46 m ilgio medinis Berčiūnų tiltas stovėjo Panevėžio–Šeduvos vieškelyje, 130,7 km atstumu nuo Nevėžio žiočių.[2] Tiltas vadintas Berčiūnų arba Smiltynės tiltu. Buvo laikomas pavojingu dėl ledų susigrūdimo pavasariais, todėl buvo numatomas pakeisti nauju. Nuo tilto keliautojai galėjo stebėti dailų reginį į Sonžylą ir Berčiūnų mišką; pietvakarių pusėje buvo matyti Naujamiesčio bažnyčios smailūs bokštai.[3]
Pirmasis gelžbetoninis tiltas ties Berčiūnais pastatytas 1938 m. Šis tiltas buvo vienas iš tais metais Panevėžio krašte pastatytų 5 gelžbetoninių ir 10 medinių tiltų. Beveik visą antrąjį Panevėžio savivaldybės veiklos dešimtmetį (1928–1938 m.) gelžbetoninių tiltų statybą organizavo, projektavo ir vykdė inžinieriai Kazys Germanas ir Pranas Markūnas.[4]
Išaugus transporto srautui, siauras Berčiūnų tiltas sovietiniais metais nebeatitiko eismo poreikių, todėl buvo rekonstruotas, išplatintas. Dabartinis Berčiūnų tiltas per Nevėžį gana unikalus, nes yra dviejų dalių – iš senojo, monolitinio gelžbetonio, statyto 1956 m., ir jaunesnio tilto, statyto 1967 m. Be to, tiltas, skirtingai nuo kitų, turi išilginį deformacinį pjūvį. Monolitinio ir surenkamojo gelžbetonio perdangos atremtos į masyvius taurus. Pagal 1967 metų projektavimo duomenis, transporto statinys Berčiūnuose apskaičiuotas 80 t ratinei apkrovai arba 20 t apkrovai vienai ašiai, taigi realiai tokiu tiltu gali važiuoti 40 t sveriančios transporto priemonės. Vežant sunkesnius krovinius reikalingas specialus leidimas.[5]
2007 m. Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu buvo patikrinta tilto per Nevėžį būklė. Bandant tiltą, panaudoti žvyru pakrauti šeši KAMAZ markės sunkvežimiai. Jiems užvažiavus ant tilto, specialioje laboratorijoje buvo matuojami tilto įlinkiai, įtempimai, deformacijos. Nustatyta, kad tilto įlinkiai neviršijo leistinų normų, atitiko reikalavimus, ir juo gali važiuoti sunkiasvorės transporto priemonės. [5][6]
| Artimiausi tiltai per Nevėžį | ||
|---|---|---|
| prieš srovę: | Berčiūnų tiltas | pasroviui: |
| Nausodės tiltas | Naujamiesčio tiltas | |
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 Tiltas žemėlapyje maps.lt
- ↑ Steponas Kolupaila. Nevėžis. 32. Nevėžio tiltai upese.lt Archyvuota kopija 2022-08-10 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Steponas Kolupaila. Nevėžis. 24. Nevėžis nuo Panevėžio iki Krekenavos upese.lt Archyvuota kopija 2024-02-18 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Nepriklausomybės kelius jungiantys tiltai: 1918–1940 m. Panevėžio apskrityje statyti tiltai paneveziokrastas.pavb.lt
- ↑ 5,0 5,1 Specialistai išbandė tiltą per Nevėžį delfi.lt 2007-09-07
- ↑ Tikrino tilto būklę sekunde.lt 2007-09-11
Nuorodos redaguoti
- Sąrašas:Tiltai per Nevėžį
- Berčiūnų tiltas ties Sonžylos žiotimis: [nuotrauka] // Kolupaila, Steponas. Nevėžis. Kaunas, 1936, p. 71.