Benaičių senosios kapinės
Benaičių senosios kapinės | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Kretingos rajonas | ||
Seniūnija | Darbėnų seniūnija | ||
Plotas | 0,07 ha | ||
Registro Nr. | 24197 /L531/ |
Benaičių kaimo senosios kapinės, vadinamas Senkapiais, Kapeliais, Maro kapeliais, Markapiais (kultūros vertybė: unikalus kodas - 24197; senas registro kodas L531) – kapinės Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Benaičių kaimo šiaurinėje dalyje (Darbėnų seniūnija), miške.
Kapinės
redaguotiOvalo plano, įrengtos smėlingoje pakilumoje, apjuostos iš palaidų lauko akmenų sukrauta tvora. Kapinėse stovi keletas medinių ir betoninis kryžius.
Istorija
redaguotiĮrengtos XVI a. kaimo ganyklų šiauriniame pakraštyje, senojo kelio į Naująją Įpiltį kairėje pusėje. Veikė iki XIX a. Daug Benaičių kaimo gyventojų jose atgulė maro, šiltinės ir kitų užkrečiamųjų ligų epidemijų metais, todėl nuo seno kapinės vadinamos Maro kapeliais, Markapiais. Seniau kapinėse kaimo gyventojai rinkdavosi gegužinių pamaldų metu, melsdavosi už mirusiuosius, giedodavo giesmes.
Nuo 1997 m. įrašytos į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą (L531)[1].
Tyrimai
redaguoti1959 m. žvalgė Kretingos kraštotyros muziejaus vyr. mokslinis bendradarbis Juozas Mickevičius. 1974-1976 m. kartografavo Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1982 m. – TSRS žemės ūkio ministerijos žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų institutas. 1995 m. žvalgė Kultūros paveldo centras (istorikės Loreta Kazlavickienė, Jadvyga Verksnienė), o teritorijos ribas nustatė Valstybinio žemėtvarkos instituto specialistai.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Valstybės žinios, 1998, p. 59