Barstyčių akmuo
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius. |
Koordinatės: 56°11′26″š. pl. 21°53′48″r. ilg. / 56.1906035°š. pl. 21.8965819°r. ilg.
Barstyčių (arba Puokės) akmuo – didžiausias riedulys Lietuvoje, Puokės kaime, Vidurio Žemaičių aukštumos šiauriniame pakraštyje. Akmuo sudarytas iš lauko špato, kvarco, žėručio. Ledynų atvilktas iš Fenoskandijos uolyno, esančio Skandinavijoje. Akmuo taip pat įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą.[1]
IstorijaKeisti
1957 m. melioratoriai, vadovaujami Petro Grigaičio, kasdami griovius, aptiko milžinišką akmenį. Didžioji riedulio dalis buvo ledyninėje sąnašoje, tik akmens ketera kyšojo paviršiuje, todėl nuspręsta jį iškasti visą. Tuomet tyrėjai nustatė, kad akmuo yra netgi didesnis už tuomet didžiausiu Lietuvos akmeniu laikytą Puntuką.
Spėjama, kad akmenį ledynai atnešė nuo Švedijos.
AprašasKeisti
Barstyčių akmuo yra 13,4 m ilgio, 7,5 m pločio ir 3,6 m aukščio. Šis milžiniškas akmuo sveria net 680 tonų.[1]
LegendaKeisti
Pasakojama, kad anksčiau akmens vietoje buvo pagonių šventykla, o joje ugnį kurstė vaidilutė. Ji sulaužė savo skaistybės įžadus ir užrūstino dievą Perkūną. Tuomet jis trenkė žaibu į šventovę su akmeniu. Šventykla sugriuvo ir nužudė vaidilutę, o akmuo taip ir liko stovėti.
Taip pat skaitykiteKeisti
- Didžiausi Lietuvos rieduliai
- Nycgalės didysis akmuo (didžiausias Latvijoje)
- Akmuo Ehalkivi (didžiausias Estijoje)
IšnašosKeisti
- ↑ 1,0 1,1 „Barstyčių akmuo“, skouds.lt. Nuoroda tikrinta 2021-03-18.