Cervus duvauceli

Barasinga (Cervus duvauceli)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Porakanopiai
( Artiodactyla)
Pobūris: Atrajotojai
( Ruminantia)
Šeima: Elniniai
( Cervidae)
Gentis: Tikrieji elniai
( Cervus)
Rūšis: Barasinga
( Cervus duvauceli)
Binomas
Cervus duvauceli
Cuvier, 1823

Buvęs ir esamas arealas

Barasinga (Cervus duvauceli, sin. Rucervus duvaucelii) – elninių (Cervidae) šeimos žinduolis. Seniau buvo paplitęs didelėje Pietų Azijos dalyje, tačiau dabar aptinkamas tik atskiruose arealuose Centrinėje Indijoje (~300 individų) bei Šiaurės Indijoje ir Nepale (~4000). Barasingos nelaisvėje veisiamos JAV, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje.

Kūnas 110–120 cm aukščio, masė 160–180 kg. Patinų ragai iki 100 cm ilgio, jų kamienas išlinkęs lanku. Vasarą kailis aukso geltonumo, pereinantis į rudą, kartais su neryškiomis šviesiomis dėmėmis, žiemą – tamsiai rudas. Jaunikliai dėmėti.

Barasingų gyvenami plotai yra pelkėti, nusidriekę prie upių. Patinai laikosi atskirai nuo patelių su jaunikliais. Minta žoliniais augalais. Rujoja gruodžio-sausio mėnesį. Nėštumas trunka 5 mėnesius, gimsta dažniausiai 1 jauniklis (rečiau 2)[1].

Tai nykstanti rūšis, įtraukta į tarptautinę raudonąją knygą.

Skiriami 2-3 porūšiai:

Šaltiniai

redaguoti
  1. Barasinga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002