Bajorų geležinkelio stotis

   Šio puslapio (jo dalies) turinys turėtų būti kritiškai peržiūrėtas ir pakoreguotas!
Jei galite, sutvarkykite (rekomenduotina prieš tai peržiūrėti puslapio aptarimus, jo kūrimo istoriją bei tarpinius keitimus).

55°52′17″š. pl. 21°13′19″r. ilg. / 55.8714°š. pl. 21.2220°r. ilg. / 55.8714; 21.2220

  Bajorų geležinkelio stotis
Stoties peronas ir statiniai 2025 m.
Adresas Kretinga, Bajorai, Klaipėdos g. 74
Atidaryta 1892 m.
Peronų sk. 1
Aptarnaujanti įmonė AB „Lietuvos geležinkeliai
Žemėlapiai Retromap.ru
Nuotraukos Railwayz.info
Aplinkinės stotys ir stotelės
km
SKUODAS
KUŽIAI
KRETINGA
2,0
Bajorai
2,3
Šlikiai
2,6
Kretingalė
KLAIPĖDA

Bajorų geležinkelio stotis – krovininė geležinkelio stotis[reikalingas šaltinis] šiaurės vakarų Lietuvoje, Kretingos miesto pietuose, Bajoruose, greta kelio  168  KlaipėdaKretinga .[1] Keleivių namas – pailgas vieno aukšto medinis pastatas,[2] keleiviniai traukiniai nestoja. Stoties pastatų kompleksas – kultūros paveldo objektas (unikalus Nr. 42241). Jam priklauso 6 objektai – vandens bokštas (Nr. 41957), geležinkelininkų namas (Nr. 42242), keleivių namas (Nr. 42243), sandėlis (Nr. 42244), darbininkų namas (Nr. 42245), skalbykla (Nr. 42258).

Į vakarus nuo stoties yra trumpa pramoninio geležinkelio atšaka link įmonės „Kretingos grūdai“, į pietus nuo stoties virš Bajorų gatvės nutiestas Kretingos (Bajorų) geležinkelio viadukas, piečiau jo per Tenžės upelį eina Kretingos (Bajorų) geležinkelio tiltas.

Istorija

redaguoti
 
Stotis apie 1900 m.

XIX a. Vokietija vystė savo geležinkelių tinklą – 1875 m. nutiestas Tilžės–Karaliaučiaus geležinkelis, 1892 m. – jo atšaka Klaipėdos–Bajorų geležinkelis, vedęs iki Rusijos imperijos sienos. Būtent 1892 m. ir įrengta Bajorų stotis. Nuo Bajorų geležinkelio prasidėjo tolesnė vakarų Lietuvos geležinkelių plėtra (1915 m. pastatyta Kretingos geležinkelio stotis ir nutiestas Bajorų–Priekulės geležinkelis į Kuršo guberniją). Tiesdami šį geležinkelį, vokiečiai per Tenžės slėnį išmūrijo Bajorų tiltą ir Bajorų viaduką, o tuometiniame Lampsaičių kaime pastatė raudono mūro geležinkelio stotį ir vandens bokštą. Ilgainiui šią vietovę ir šalia jos išaugusią gyvenvietę imta vadinti Bajorais, tai buvo labiausiai į šiaurę nutolusi Vokietijos imperijos geležinkelio stotis.

Bajorų stoties reikšmė buvo didelė – ji tapo tuo strateginiu ir atramos tašku, nuo kurio prasidėjo tolimesnė vakarų Lietuvos geležinkelio plėtra. Svarbiausią stimulą tam davė per I pasaulinį karą naujai nutiesta atšaka – Bajorų–Priekulės geležinkelis. Nuo 1915 m. šis geležinkelis per Bajorus, Kretingą, Darbėnus, Skuodą nutiestas iki latvių Priekulės ir taip sujungė vokiečių Klaipėdos–Tilžės geležinkelį bei rusų Liepojos–Romnų geležinkelį. Jis kirto trijų valstybių sienas – Vokietijos, Lietuvos ir Latvijos.

Po I pasaulinio karo stotis dar buvo pasienyje, bet 1923 m. kartu su Klaipėdos kraštu atiteko Lietuvai. Iš Bajorų stoties buvo vežami Didžiosios ir Mažosios Lietuvos pasienio akmenys Laisvės paminklui Kaune.[3] 1939 m. kraštas vėl okupuotas vokiečių, Bajorai vėl tapo pasienio stotimi. 1941 m. birželio 22 d. vokiečiams įžengus į TSRS, Bajorų stotyje stovėjęs vokiečių šarvuotas traukinys apšaudė Kretingos stotį, dėl to sudegė didžiulis medinis Kretingos stoties pastatas.[4][5]

Po II pasaulinio karo Bajorams tapus Kretingos priemiesčiu, Bajorų stotis neteko buvusios paskirties. Joje stodavo tik priemiestiniai traukiniai. Stoties pastatas paverstas daugiabučiu, o seniausias Kretingoje vandens bokštas nyko neprižiūrimas.[6] 2018 m. stoties pastatų kompleksas įtrauktas į Kultūros paveldo registrą.[7]

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Bajorų geležinkelio stotis. Vymaps.com (tikrinta 2023-07-26).
  2. Bajorų geležinkelio stoties kompleksas. Krastogidas.lt (tikrinta 2025-06-07).
  3. Bajorų stoties nuotrauka. E-kinas.lt (tikrinta 2025-02-15).
  4. Romualdas Beniušis. Tarpukario Palanga dvelkusi Kretingos geležinkelio stotis. 2021-04-24, Bernardinai.lt (tikrinta 2023-07-28).
  5. Bajorų kaimas (išnykęs kaimas). 2023-10-18, Kretingosenciklopedija.lt (tikrinta 2025-06-07).
  6. Irena Šeškevičienė. Geležinkelio jubiliejus – ant nuardytų bėgių. 2015-06-19, Pajurionaujienos.lt (tikrinta 2023-07-26).
  7. „Objekto Nr. 42241 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.