Ayrton Senna

Ayrton Senna

Gimė	Ayrton Senna da Silva 1960 m. kovo 31 d. San Paulas, Brazilija
Mirė	1994 m. gegužės 1 d. (34 metai) Bolonija, Italija
Karjera Formulėje 1
Tautybė	brazilas
Metai	1984-1994
Komandos	Toleman, Lotus, McLaren, Williams
Komanda	–
Dalyvauta GP	162 (161 startas)
Čempionas	3 (1988, 1990, 1991)
Pergalių	41
Podiumai	80
Taškai	610 (614)
Pole pozicijos	65
Greičiausių ratų	19
Pirmas GP	1984 m. Brazilijos Grand Prix
Pirmoji pergalė	1985 m. Portugalijos Grand Prix
Paskutinė pergalė	1993 m. Australijos Grand Prix
Paskutinis GP	1994 m. San Marino Grand Prix

Airtonas Sena da Silva (port. Ayrton Senna da Silva; 1960 m. kovo 21 d. – 1994 m. gegužės 1 d.) – buvęs Brazilijos automobilių lenktynininkas, tris kartus, 1988, 1990 ir 1991 m., su „McLaren“ komanda laimėjęs „Formulės 1“ pasaulio čempionatą ir yra laikomas vienu geriausių visų laikų „Formulės 1“ lenktynininkų. Jis žuvo per avariją 1994 m. San Marino „Grand Prix“ lenktynėse, atstovaudamas „Williams“ komandai.

Senna automobilių sporto karjerą pradėjo lenktyniaudamas kartingais ir 1981 m. jis perėjo į atvirų ratų automobilių lenktynes ir 1983 m. laimėjo „Britanijos Formulės 3“ čempionatą. 1984 m. jis debiutavo „Formulėje 1“ su „Toleman-Hart“ komanda ir sekančiais metais perėjo į „Lotus-Renault“ komandą, su kuria per trejus sezonus laimėjo šešias „Grand Prix“ lenktynes. 1988 m. jis prisijungė prie prancūzo Aleno Prosto „McLaren-Honda“ komandoje. Tarpusavyje jie laimėjo visas išskyrus vienerias iš 16-os to sezono lenktynių ir Senna laimėjo savo pirmą pasaulio čempiono titulą. Prostas laimėjo čempionatą 1989 m. ir Senna laimėjo savo antrą ir trečią čempionatus 1990 ir 1991 m. 1992 m. „Formulėje 1“ pradėjo dominuoti „Williams-Renault“ kombinacija. Nepaisant to Sennai pavyko užbaigti 1993 m. sezoną antroje čempionato vietoje, laimėjus penkias lenktynes ir susitarus dėl perėjimo į „Williams“ 1994 metams.

Įvairiose automobilių sporto apklausose Senna yra dažnai renkamas geriausiu ir įtakingiausiu visų laikų „Formulės 1“ lenktynininku. Jis buvo pripažintas dėl savo greičio kvalifikaciniuose važiavimuose ir nuo 1989 iki 2006 m. buvo daugiausiai pelnytų pole pozicijų rekordo savininkas. Jis taip pat buvo pripažintas dėl savo pasirodymų lietingose lenktynėse, tokių kaip 1984 m. Monako „Grand Prix“, 1985 m. Portugalijos „Grand Prix“ ir 1993 m. Europos „Grand Prix“ lenktynėse. Jam priklauso daugiausiai pergalių Monako „Grand Prix“ lenktynėse rekordas, kur jis laimėjo šešis kartus. Pagal laimėtų lenktynių skaičių jis yra penktas „Formulės 1“ istorijoje. Per savo karjerą Senna buvo įsitraukęs į ne vieną kontroversiją, ypač per neramias varžybas su Prostu. 1989 ir 1990 m. Japonijos „Grand Prix“ lenktynėse, kurios abiem metais buvo lemiamos, susidūrimai tarp Prosto ir Sennos nulėmė čempionato nugalėtoją.

Ankstyvoji karjera

Sennos pirmasis kartingas tebuvo 1AG, dovanotas sesers Vivjanos. Ayrtonas pradėjo lenktyniauti būdamas 13. 1977 metais laimėjo Pietų Amerikos kartingų čempionatą. Senna varžėsi tame pačiame čempionate iki 1982 m.

1981 m. Ayrtonas persikėlė į Angliją tam, kad pradėtų lenktyniavimą galingesniais automobiliais. Tais pačiais metais Senna laimėjo RAC ir Townsend-Thoreson Formula Ford 1600 čempionatus su Van Diemen komanda. Nepaisant to, Ayrtonas pamanė, jog nebegali tęsti lenktynininko karjeros ir spaudžiamas tėvų grįžo į Braziliją, kur įsitraukė į šeimos verslą. Po kurio laiko Sennai buvo pasiūlyta lenktyniauti su Formula Ford 2000 komanda už 10 000 svarų. Ayrtonas, priėmęs šį pasiūlymą pasikeitė savo tikrąją pavardę (Silva) į motinos mergautinę (Senna).

1983 m. jis lenktyniavo Britanijos Formulės 3 čempionate su West Surrey Racing komanda. Senna dominavo pirmojoje sezono pusėje, tačiau Martinas Brundle’as, kuris važiavo už Eddie Jordan Racing komandą, dominavo antrojoje. Viskas išsisprendė paskutiniame etape Trukstone, kur po atkaklios kovos titulą laimėjo Ayrtonas. Tų pačių metų lapkritį Senna laimėjo inauguracines Makau Formulės 3 lenktynes.

Formulės 1 karjera

1984: Toleman

1984 m. Senna patraukė Williams, McLaren, Brabham ir Toleman komandų dėmesį. Ayrtonas buvo linkęs pasirašyti sutartį su Brabham, tačiau Nelsonas Pikė, kuris buvo pirmasis Brabham lenktynininkas, tam užprotestavo, nes norėjo į laisvą vietą pasodinti savo gerą draugą Roberto Moreno. Vienintelė išeitis belikusi Sennai buvo pasirašyti sutartį su Toleman, ką jis ir padarė.

Ayrtonas debiutavo tų metų Brazilijoje. Antrosiose lenktynėse, kurios vyko Pietų Afrikoje, Senna iškovojo savo pirmuosius taškus. Pakartojęs tą patį rezultatą po dviejų savaičių Belgijoje, Senna neperkopė kvalifikacinio etapo San Marine. Tai buvo vienintelė Ayrtono nesekmė kvalifikacijoje per visą jo karjerą. Geriausios to sezono lenktynės Sennai buvo Monake, kurios vyko per didžiulį lietų. Kvalifikavesis 13-oje pozicijoje, Ayrtonas jau 19-ame rate lenkė Nikį Laudą. Pakilęs į antrąją poziciją, Senna pradėjo vytis Alainą Prostą, lenktynių lyderį. Senna galiausiai aplenkė Prostą 32-ame rate, tačiau lenktynės buvo sustabdytos ratu anksčiau. Tais metais Ayrtonas iškovojo dar du podiumus – Britanijoje ir Portugalijoje. Sezono gale, bendrojoje įskaitoje, Ayrtonas buvo devintas su trylika taškų.

1985–1987:Lotus

1985

Pirmaisiais Sennos karjeros Lotus metais jo partneris buvo italas Elio de Angelis. Antrosiose sezono lenktynėse Portugalijoje Ayrtonas iškovojo pirmąją Pole Poziciją iš 65. Jis ją pavertė į savo pirmąją pergalę, kuri buvo iškovota labai prastomis oro sąlygomis, paliekant Michele Alboreto antrą su daugiau nei minutės persvara. Tačiau Senna nefinišavo taškuose iki pat Austrijos Grand Prix, kuriame jis atvažiavo antras, nepaisant to, kad Ayrtonas laimėjo dar tris Pole Pozicijas. Dar du podiumai sekė Olandijoje ir Italijoje, bet prieš tai Senna iškovojo antrąją savo pergalę, vėl lietuje, tačiau šį kartą Belgijoje. Ayrtono santykiai su de Angeliu pašlijo vidury sezono. Abu pilotai reikalavo pirmojo piloto statuso, dėl to po šešerių metų, praleistų Lotus de Angelis sezono gale išėjo į Brabham, taigi pirmojo piloto statusą gavo brazilas. Senna ir Elio pabaigė sezoną atitinkamai ketvirtoje ir penktoje vietose.

1986

Kitame sezone Elio pakeitė škotų aristokratas Johny Dumfries po to, kai Senna vetavo Derecko Warwicko atėjimą į komandą, remiantis tuo faktu, kad Lotus negalėjo vienu metu leisti varžytis dviem vienodo pajėgumo pilotams. Praėjus kuriam laikui po šio įvykio, Ayrtonas pasakė „Pasielgiau blogai, labai blogai. Iki tol palaikiau gerus santykius su Derecku“. Senna pradėjo sezoną gerai, finišavęs antras Brazilijoje ir pirmas Ispanijoje tik 0.014 sekundės persvara palikęs antrą Nigelą Mansellą. Tai buvo vienas arčiausių finišų per visą Formulės-1 istoriją. Ayrtonas pirmavo pilotų įskaitoje dar po dviejų Grand Prix. Tačiau prastai pabaigęs sezoną, Senna praleido į priekį Mansellą, Piquet ir čempionu tapusį Prostą. Ayrtonas iškovojo aštuonias Pole Pozicijas, šešis podiumus, įskaitant ir pergalę Detroite, bei užbaigė sezoną ketvirtas su 55 taškais.

1987

Kitame sezone Lotus sudarė naują variklių tiekimo sandėrį su Honda, ir naudojo tuos pačius variklius, kuriuos praėjusiame sezone naudojo konstruktorių įskaitos nugalėtojais tapę Williams. Naujuoju Sennos komandos draugu tapo Satoru Nakajima. Ayrtonas pradėjo sezoną labai įvairiai: po podiumo San Marine sekė susidūrimas Belgijoje su Mansellu, po kurio boksuose Senna buvo apšauktas įsiutusio brito. Po to Ayrtonas laimėjo dvi lenktynes iš eilės: pirmoji pergalė Monake iš šešių, iškovotų per jo karjerą (Monte Karlo gatvės iki šiol išlieka Ayrtono „tvirtovė“), taip pat pergalė Detroite. Šios dvi pergalės leido Sennai pakilti į pirmą vietą pilotų įskaitoje. Tačiau sezonui įpusėjus paaiškėjo, kad tikrieji sezono favoritai buvo Williams pora Mansellas ir Piquet, taigi Ayrtonas po Didžiosios Britanijos etapo, kuriame Mansellas ir Piquet aplenkė Senną ir jo komandos draugą Nakajimą visu ratu, nuleido rankas ir per Italijos etapo spaudos konferenciją pareiškė kitame sezone pereisiąs į McLaren. Sezoną Ayrtonas užbaigė gerai, atvažiavęs antras paskutinėse dvejose lenktynėse Japonijoje ir Australijoje, tačiau po paskutinio etapo atlikti tyrimai parodė, kad Lotus stabdžių diskeliai buvo platesni, nei leidžiama taisyklėse, todėl Sennos paskutinių lenktynių Lotus rezultatai buvo anuliuoti. Nepaisant to, Ayrtonas sezoną pabaigė trečias su 57 taškais.

1988–1993:McLaren

1988

1988 m., dėka gerų santykių su Honda ir McLaren pilotu numeris vienas ir tuomet dukart čempionu Alainu Prostu, Senna debiutavo McLaren ekipoje. Taip buvo padėtas didžiausios konkurencijos per visą Formulės-1 istoriją, pamatas. Tais metais Portugalijoje Prostas startavo žymiai geriau negu Ayrtonas, tačiau brazilas į pirmą posūkį įvažiavo pirmas. Rato gale prancūzas bandė susigrąžinti poziciją, tačiau Senna blokavo jo bandymą, dėl to Alainas per plauką neatsitrenkė į boksų sienelę 290 km/h greičiu. Tačiau Prostas neatleido akseleratoriaus pedalo ir prisivijo brazilą. Prancūzas buvo labai piktas dėl Ayrtono manevro, tačiau brazilas išsisuko su įspėjimu iš FIA ir vėliau atsiprašė Alaino. Tą sezoną prancūzas ir brazilas kartu laimėjo 15 iš 16 lenktynių, o absoliučią pergalę jiems sutrukdė lenktynės Italijoje, kuriose Senna pasitraukė iš kovos dėl avarijos, o Prostas – dėl variklio gedimo. Čempiono titulą iškovojo Ayrtonas, laimėjęs aštuonerias lenktynės, o Alainas laimėjo septynias. Nors Prostas turėjo daugiau taškų, tačiau pagal tų laikų taisykles įskaitiniais buvo laikoma 11 geriausių finišų.

1989

Kitais metais konkurencija tarp Ayrtono ir Alaino dar labiau suintensyvėjo. Trasoje jie kovojo veiksmais, o už jos – žodžiais. Galutinai jie susipyko per San Marino Grand Prix. Tuo laiku startai buvo labai agresyvus, todėl tarp McLaren pilotų galiojo susitarimas – nelenkti vienas kito pirmajame posūkyje. Tačiau per lenktynių restartą Senna aplenkė Prostą. Prostas kaltino Senna sulaužius susitarimą, kai pastarasis teigė, kad tai nebuvo pirmasis ratas. Ayrtonas čempionate lyderiavo nuo pat pradžių, laimėjęs San Marine, Monake ir Meksikoje. Tačiau Prostas atsitiesė, ir laimėjo JAV, Prancūzijoje, Britanijoje, bei Italijoje kai, tuo tarpu, Senna laimėjo tik dvejas lenktynes – Vokietijoje, bei Ispanijoje. Viskas išsisprendė Japonijoje. Alainas turėjo 16 taškų persvara prieš savo komandos draugą. Taigi, kad nukeltų finalinę kovą dėl čempiono titulo į Adelaidę, Ayrtonas privalėjo laimėti. 46-ojo rato pabaijoje, jie abudu susidūrė. Prostas baigė lenktynes, o Senną iš žvyro išstūmė maršalai. Tačiau pergalę iš jo atėmė FISA, teigdama, kad Ayrtonas pasinaudojo nelegaliais veiksmais. Taigi čempiono titulas atiteko prancūzui.

1990

1990 m. Senna lyderiavo čempionate, laimėjęs šešias lenktynes, du kartus atvažiavęs antras, ir tris kartus – trečias. Labiausiai prisimenama pergalė – Fynikse, kur jis keletą ratų kovojo su tada dar nežinomu Žanu Alesi, bei Vokietijoje, kur Ayrtonas visas lenktynes kovojo su Alessandro Nannini dėl pergalės. Kai sezonas pasiekė savo paskutinį ketvirtį, buvęs komandos draugas Prostas metė Sennai iššūkį, iškovodamas penkias pergales, įskaitant ir dublį Ispanijoje, kur jis, ir jo komandos draugas Mansellas užėme pirmąsias dvi pozicijas. Ayrtonas iškrito iš lenktynių dėl pažeisto radiatoriaus. Taigi brazilo persvara sumažėjo iki 11 taškų.

Kaip ir prieš metus, situacija išsisprendė Japonijoje. Tik šįkart pergalė buvo žūtbūt reikalinga Prostui. Senna užėmė pirmąją starto vietą, tačiau Sudzukoje ši starto vieta yra dulkėtoje trasos pusėje. Taigi taktinį pranašumą turėjo prancūzas. Iškart po starto Alainas aplenkė Ayrtoną. Bet brazilas nenusileido, ir taranavo prancūzą jau pirmajame posūkyje. Šį kartą čempionu tapo Senna.

1991

Kitais metais Senna laimėjo savo trečiąjį titulą, nugalėjęs septyniose lenktynėse. Prostas, prieš metus perėjęs į Ferrari, jau nebebuvo stiprus konkurentas – paprasčiausiai to nebeleido Ferrari technika. Ayrtonas laimėjo pirmąsias keturias lenktynes. Viduryje sezono, Mansellas, perėjęs į Williams metė iššūkį brazilui. Tame sezone buvo keletas įsimintinų momentų, kaip Ispanijoje, kur abu pilotai šalia vienas kito 320 km/h greičiu važiavo starto tiesiąja. Tose lenktynėse laimėjo britas. Šiek tiek kitokia situacija buvo Britanijoje, kur laimėjo Mansellas. Sennos bolidas sugedo paskutiniajame rate, o britas, važiuodamas „gesinamąjį“ ratą, leido brazilui atsisėsti ant Williams bolido šono ir kartu nuvažiuoti į boksus. Ayrtonas įtikino Honda padirbėti variklių tobulinimo srityje, o iš savo ekipos inžinierių pareikalavo bolido patobulinimų, kol dar ne vėlu. Šios modifikacijos leido Sennai laimėti dar trejas sezono lenktynes, o Japonijoje, kur Mansellui buvo būtina laimėti, tačiau šis išlėkė jau pirmajame posūkyje ir sudaužė savo Williams-Renault. Brazilas finišavo antras, paskutiniajame posūkyje atidavęs pergalę savo komandos draugui Gerhardui Bergeriui. Iš Ayrtono pusės tai buvo padėkos gestas už tai, kad austras padėjo brazilui viso sezono metu.

1992

1992 m. Ayrtonas pasiryžo dar kartą nugalėti Williams, tačiau šie sukūrė neįtikėtinai gerą bolidą – FW14B. McLaren komandai sezono pradžioje iškilo šiokių tokių nesklandumų – naujasis bolidas gerokai vėlavo, taigi pasirodė tik trečiose sezono lenktynėse, Brazilijoje. Ir nors bolidas turėjo vadinamą „aktyviąją“ pakabą, jo nebuvo galima pavadinti geru, nes bolidas kentėjo nuo patikimumo problemų, taip pat buvo nenuspėjamas greituose posūkiuose, o Honda V12 variklis tais metais jau nebebuvo galingiausias rikiuotėje. Tais metais Senna iškovojo pergales Monake, Vengrijoje ir Italijoje. Per lenktynių Belgijoje kvalifikaciją, prancūzų pilotas Erikas Comasas pateko į didelę avariją. Brazilas pirmas atvyko į įvykio vietą ir puolė gelbėti prancūzo. Vėliau Ayrtonas nuvyko aplankyti Eriko ligoninėje. Sezoną Senna pabaigė ketvirtas, už Williams dueto Mansello ir Patresės, bei Benetton piloto Schumacherio.

1993

Kitais metais kilo daug klausimų dėl brazilo karjeros, nes šis neturėjo kontrakto su jokia komanda. Ayrtonas nelabai norėjo sutikti su McLaren pasiūlymu pasilikti, nes komanda jau nebebuvo tokia kompetetinga kaip anksčiau, o juolabiau tada, kai iš Formulės-1 arenos pasitraukė Honda, iki šiol tiekusi McLaren variklius. Gruodžio mėnesį Senna nuvyko į Fyniksą išbandyti Emmersono Fitipaldžio bolido IndyCar varžybose. McLaren komandos bosas Ronas Dennisas visais būdais stengėsi aprūpinti komandą Renault V10 varikliais. Kai jo sandėris žlugo, Dennisas sukirto rankomis su Ford, kurie McLaren tiekė Ford V8 variklius. Komandos vadovas galų gale įtikino sugrįžti Ayrtoną, o šis sutiko įsėsti į bolidą vienerioms lenktynėms. Lenktynėse Pietų Afrikoje brazilas pasakė, jog bolidas tikrai turi potencialo, tačiau atsisakė pasirašyti kontraktą visam sezonui. Vietoj to, Senna pasirašinėdavo po kontraktą kiekvienoms lenktynėms, taigi iš esmės liko komandoje dar vieneriems metams.

Po to, kai pirmosiose sezono lenktynėse Ayrtonas atvažiavo antras, jis laimėjo lenktynėse Brazilijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Abiejose lenktynėse vyravo besikeičiančios oro sąlygos. Senna dar kartą atvažiavo antras Ispanijoje, o Monake iškovojo savo rekordinę, šeštąją pergalę. Po lenktynių Monake, brazilas netikėtai įsiveržė į priekį pilotų įskaitoje, aplenkdamas Prostą. Tačiau sezonui progresuojant Prostas susigrąžino lyderio poziciją, o jo komandos draugas Hillas buvo antras. Sezoną Ayrtonas užbaigė dvejomis pergalėmis – Australijoje ir Japonijoje. Tiesa, pastarąją pergalę paženklino incidentas su Jordan komandos naujoku Edžiu Irvinu. Šis lenktynėse važiavo šeštas, o lenktynių lyderis Senna jį aplenkė ratu. Airis, nusprendęs susigrąžinti prarastą ratą, aplenkė brazilą. Ayrtonas vėl aplenkė Irviną, o po lenktynių apsilankė Jordan boksuose, kur susiginčijo su airiu ir galų gale net užtvojo jam. Sakoma, kad Senna buvo linkęs užmerkti akis, tačiau jį pakaitino Gerhardas Bergeris…

1994:Williams

1994 m. Senna pagaliau pasirašė kontraktą su Williams-Renault. Tuometinis Williams lyderis Prostas mieliau nutraukė savo dar metus galiojusį kontraktą, nei vėl tapo komandos draugais su savo pikčiausiu priešu. Taigi brazilo komandos draugu tapo anglas Damonas Hillas. Prieš sezoniniai bandymai parodė, kad naujasis bolidas buvo greitas, bet sunkiai valdomas. FIA uždraudė daugumą elektronikos prietaisų boliduose, įskaitant „aktyviąją“ pakabą, traukos kontrolę, bei automatinę stabdžių sistemą tam, kad padarytų šį sportą labiau „žmogiškesnį“.

Pirmosios sezono lenktynės vyko Brazilijoje, kur Ayrtonas iškovojo pirmąją starto vietą. Tačiau lenktynėse Sennai nepavyko atsiplėšti nuo Schumacherio, kuris aplenkė brazilą boksuose. Ayrtonas, nenorėdamas likti antras, gerokai perspaudė, taigi bolidas išlėkė iš trasos. Antrosiose lenktynėse Aidoje (Japonija) Senna vėl užėmė pirmąją starto vietą. Tačiau jau pirmajame posūkyje į brazilo bolido galą įsirėžė Hakkinenas. Situaciją dar labiau pablogino Ferrari pilotas Nicola Larinis, irgi įsirėžęs į Ayrtono bolidą, taip užbaigdamas jo lenktynes. Hillas abejose lenktynėse taip pat nefinišavo dėl techninių problemų. Tuo tarpu Schumacheris iškovojo antrąją pergalę sezone.

Tai buvo pati blogiausia Ayrtono sezono pradžia per visą karjerą. Neiškovojęs taškų, nepaisant dviejų pirmųjų starto vietų, Senna jau atsiliko nuo vokiečio dvidešimčia taškų.

Formulės 1 rezultatai

Metai	Komanda	Taškai	Vieta
1984	Toleman	13	9
1985	Team Lotus	38	4
1986	Team Lotus	55	4
1987	Team Lotus	57	3
1988	Team McLaren	90	1
1989	Team McLaren	60	2
1990	Team McLaren	78	1
1991	Team McLaren	96	1
1992	Team McLaren	50	4
1993	Team McLaren	73	2
1994	Williams F1	0	-

Nuorodos

• Oficialus Ayrton Senna tinklalapis Archyvuota kopija 2015-08-13 iš Wayback Machine projekto.
• Išsami Ayrton Senna biografija ir karjera Archyvuota kopija 2007-05-02 iš Wayback Machine projekto. (liet. k.)

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.