Aulaukė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Aulaukė – Kuršių marių ir Nemuno deltos žvejų plačiabrylė apsauginė minkšta skrybėlė. Priekinė bryliaus dalis užlenkta į viršų, o galinė dengia sprandą ir pečius – saugo nuo atmosferinio ir Nemuno (ar marių) vandens. Siuvama iš stangroko, vandeniui nelaidaus audinio. Aulaukės pavadinimas paplitęs tarp „šišoniškių“ (Rusnės žvejų), kitur naudojamas šakšinio (Preila) ar ziudvestės (skolinys iš vokiečių kalbos, reiškiantis pietvakarių vėją) vardas.

XIX a. Vokietijos žvejys su Südwester

Šiaurės ir Baltijos jūros žvejai panašiai vadina šią žvejų skrybėlę: angl. Sou'wester, norv. Sydvest, šved. Sydväst, ol. Zuidwester. Vokiškas pavadinimas (vok. Südwester), kuriuo kartais pavadinama aulaukė, greičiausiai atėjo iš Norvegijos. Šiuolaikinė ši žvejų galvos apdanga gaminama iš impregnuotos, vandeniui atsparios medžiagos ir paprastai būna ryškiai geltonos spalvos.

Šilutės muziejus savo fonduose turi keletą aulaukių, dar prieš Pirmąjų pasaulinį karą naudotų regione. Klaipėdos simboliu vadinama skulptūra „Žvejys“ priešais buvusią miesto rotušę (skulptorius Kazimieras Kisielis, architektas Petras Šadauskas) vaizduoja Lietuvos žveją su aulauke.