Astrologija

Astrologija – istorinis mokslas apie dangaus kūnų įtaką žmonių gyvenimui.

Astrologiniai simboliai ir planetos

Iki pat XVIII amžiaus Vakaruose astrologija buvo dėstoma universitetuose kaip rimtas mokslas. Tačiau takoskyra tarp astronomijos kaip mokslo ir astrologijos kaip ateities būrimo išryškėjo jau pirmaisiais mūsų eros amžiais.

Remiantis 2005 m. ir 2009 m. apklausų duomenimis, 25 % suaugusiųjų amerikiečių tiki astrologija. Žiniasklaida reguliariai pateikia horoskopus. Tačiau įvairūs aklieji moksliniai tyrimai paneigia astrologijos hipotezes. 1985 m. prestižiniame moksliniame žurnale „Nature“ išspausdintas straipsnis apie gimties horoskopą taip pat paneigė astrologijos hipotezes. Astrologijos „veiksmingumas“ paaiškinamas psichologiniu Barnumo/Forerio efektu.

Istorija

Astrologija atsirado Babilonijoje maždaug prieš 5 tūkstančius metų ir išsivystė iš dangaus kūnų tapatinimo su dieviškiosiomis sferomis.

Radiniai

Seniausi astrologiniai piešiniai yra kilę iš Asirijos. Ninevijos griuvėsiuose, tuometinės karaliaus Ašurbanipalo (668–626 m. pr. m. e.) bibliotekos liekanose, buvo rasti dantiraščio tekstai, kurie laikomi seniausiais iki dabar žinomais astrologijos rašytiniais šaltiniais.

Astrologija Babilone, Egipte, Graikijoje

Zodiakas VI a. Beit Alfos sinagogoje ,Izraelis.

Dvylika zodiako ženklų (Avinas, Tauras, Dvyniai, Vėžys, Liūtas, Mergelė, Svarstyklės, Skorpionas, Šaulys, Ožiaragis, Vandenis, Žuvys) yra sukurti Babilono žynių 700 m. pr. m. e.

Apie 600 m. pr. m. e. Babilono astrologija išplito po Egiptą, Graikiją ir kitas Vidurio Rytų valstybes.

420 m. pr. m. e. Demokritas išpopuliarino astrologiją po visą Graikiją. Zodiako ženklams duoti graikiški vardai. Antikoje astronomijos ir astrologijos ribos buvo neaiškios.

Astrologija ir astronomija buvo naudojamasi ir senajame Egipte. Egipto astronomai visų pirma buvo užsiėmę laiko skaičiavimu: kalendoriniai metai visada prasidėdavo reguliariai užeinančiu Nilo potvyniu ir turėdavo 356 dienas, metai buvo skirstomi į 12 mėnesių, kurių kiekvienas turėjo trisdešimt dienų ir dar penkias papildomas dienas. Egipto astrologai jau sudarinėjo dienos horoskopus.

Astrologija taip pat buvo paplitusi ir senovės Graikijoje. Apie 150 m. e. m. Klaudijus Ptolemėjus parašė standartinį astrologijos veikalą „Tetrabiblos“. Jo Pasaulio modelis su Žeme viduryje ir aplink ją sferomis judančiomis (tuo metu žinomomis) septyniomis planetomis, prie kurių buvo priskiriamos Saulė ir Mėnulis, iki XVI šimtmečio buvo laikomas astronominiu dėsniu.

Astrologija Kinijoje

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Kinų zodiakas.

Paraleliai, bet savo keliu astrologija vystėsi ir Kinijoje. Kinai atrado 12 metų Saulės aktyvumo ciklą (iš tiesų Saulės aktyvumo ciklas susideda iš dviejų dalių ir trunka 22–24 metus), kuo ir paremta jų astrologijos sistema: 12 metinių ženklų ir 5 elementai sudaro 60 metų ciklą (tiek metų sulaukęs žmogus Japonijoje gali dėvėti raudoną kimono).

Astrologija Indijoje

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Indų astrologija.

Indų astrologija skiriasi nuo Babilono ir Kinijos sistemų. Indijos astrologijoje naudojama maždaug 100 000 kortelių sistema, sukurti tipiniai žmogaus likimo aprašymai pagal jo gimimo datą ir vietą, iš anksto aprašomas visas jo gyvenimas ir galimybės.

Dabartis

Sudarant horoskopus, remiamasi individualiais tyrimais, paplitusiomis senovės Asirijos, Egipto ir Babilono žynių idėjomis, Helenistinės astrologijos bei alchemine tradicija, senovės žinios jungiamos su dabarties įžvalgomis.

Astrologija prisidėjo tiriant Saulės sistemos sandarą, planetų fizinę prigimtį, visatos struktūrą ir evoliuciją. Astrologijoje naudojami planetų simboliai dažnai koduoja visai su tom planetom nesusijusius, bet amžių eigoje pastebėtus gamtos ritmų dėsningumus.

Sudarant horoskopus, nesiremiama fizikiniais dangaus kūnų dydžiais (kad Saulė yra įkaitęs dujų plazmos rutulys, Mėnulis ir planetos yra šalti kūnai, o Žemė ir kitos planetos sukasi aplink saulę, o Mėnulis – aplink Žemę).

Astrologai tebesiremia geocentrine sistema, kurią sukūrė Ptolemėjus mūsų eros pradžioje, surašė ir horoskopų interpretacijos taisykles, kurios nepakito iki šiol. Be to, Rytų šalyse egzistuoja ir kitos astrologinės taisyklės.

Astrologijos ir astronomijos sankirta

• Astrologijoje Saulės, Mėnulio ir kitų planetų poveikis žmogui tik iš dalies priklauso nuo jų nuotolio iki Žemės. Ignoruojamos galaktikos ir kvazarai, į tolimesnių žvaigždių poveikį atsižvelgiama tik esant tiksliems sutapimams su planetų padėtimis (konjunkcijoms).
• Astrologija suteikia mistinę reikšmę Zodiako ženklams, kurie yra išsidėstę palei ekliptiką. Astronomijoje Zodiako žvaigždynai yra atsitiktinė įvairiais nuotoliais nuo mūsų esančių žvaigždžių projekcija, kuriais juda planetos ir Saulė žiūrint iš Žemės. Laikui bėgant dėl žvaigždynų judėjimo vaizdas kinta ir jie palaipsniui išyra. Astrologijoje Zodiako ženklai nėra tapatūs astronomijos Zodiako žvaigždynams. Pagal plačiausiai vakarų šalyse paplitusią astrologinę schemą, Zodiako ženklai – tai 12 sektorių po 30 laipsnių kiekvienas, į kuriuos buvo padalinta ekliptika. Šiems sektoriams buvo duoti tie patys pavadinimai kaip ir astronominiams Zodiako žvaigždynams, kurie astronomijoje yra sugrupuoti į skirtingo ilgio sektorius.
• Astrologijoje yra žinomos įvairios Zodiako dalijimo į ženklus schemos. Zodiako ženklų skaičius kinta nuo 6 senojoje Babilono schemoje, iki 28 vienoje iš kinų schemų.
• Dėl Žemės ašies precesijos su 26 000 metų periodu Saulės padėtis Zodiako žvaigždynuose lėtai kinta. Todėl astrologinės taisyklės nebeatitinka tų žvaigždynų, kuriems jos buvo sukurtos. Tai lemia astrologijos teorijų peržiūrą ir lėtą kitimą tūkstantmečiams bėgant.
• Žemėje yra didžiuliai rajonai į šiaurę ir į pietus nuo speigračių, kuriuose nuo kelių mėnesių iki pusmečio Zodiakas iš viso nematomas. Tuo metu nematoma ir Saulė bei dauguma planetų. Sudaryti horoskopą ten gimusiems gyventojams taip pat įmanoma, nes horoskopas sudaromas atsižvelgiant ir į nematomų iš gimimo taško planetų padėtį.