Gyslotasis vyklys

(Nukreipta iš puslapio Argyreia nervosa)
Argyreia nervosa
(Argyreia nervosa)
Gyslotasis vyklys
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Šeima: Vijokliniai
(Wikispecies-logo.svg Convolvulaceae)
Gentis: Vyklys
(Wikispecies-logo.svg Argyreia)
Rūšis: Gyslotasis vyklys
(Wikispecies-logo.svg Argyreia nervosa)
Binomas
Argyreia nervosa
(Burm.f.) Bojer, 1837
Gyslotasis vyklys Havajuose
Žydintis augalas

Gyslotasis vyklys (Argyreia nervosa) – vijoklinių (Convolvulaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas, kilęs iš Indijos subkontinento, plačiai paplitęs visame pasaulyje, įskaitant Havajus, Afriką ir Karibus. Havajuose šio augalo sėklos kartais naudojamos kaip atsipalaidavimo priemonė vietoje alkoholio. Nors gyslotasis vyklys gali būti laikoma invazine rūšimi, tačiau yra dažnai vertinamas dėl jo estetinių savybių. Yra du varietetai – čia aprašomas A. n. var. nervosa ir A. n. var. speciosa, naudojamas Ajurvedos medicinoje, bet su mažai psichoaktyviųjų medžiagų.

Gyslotojo vyklio sėklose yra įvairių ergolino alkaloidų, tokių kaip LSA.[1] Tyrimais sėklose aptinkamas ergino stereoizomerų kiekis, sudarantis 0,325% sausos masės.[2]

IstorijaKeisti

Gyslotasis vyklys yra vienas iš retų augalų, kurių spėjamos haliucinogeninės savybės nebuvo pripažintos iki pastarųjų laikų. Nors keletas šios šeimos giminingų augalų, pavyzdžiui, kvaitulinis gyvatenis (vietinis pavadinimas Ololiuhqui) ir trispalvis sukutis (Tlitliltzin), buvo naudojami šamanų ritualuose Lotynų Amerikoje šimtmečiais, tačiau A. nervosa nebuvo tradiciškai naudojamas šiam tikslui. Į jo savybes pirmą kartą atkreiptas dėmesys 1960-aisiais metais, nepaisant to, kad jo sėklų cheminė sudėtis yra beveik identiška jau minėtoms dviems rūšims, be to, sėklose yra didžiausia psichoaktyvių junginių koncentracija visoje augalų šeimoje. Indijoje tradiciškai naudojami augalo lapai ir šaknys, kurios neturi psichoaktyviųjų savybių, bet tarnauja kaip antiseptikas ir priešuždegiminis vaistas. Psichotropinės sėklų savybės tapo žinomas daugiausia dėl jų vartojimo Havajuose, Haityje ir Puerto Rike, kur nuskurdę gyventojai vartojo gyslotojo vyklio sėklas, siekdami pigaus apsvaigimo. Šių sėklų netrukus pateko į Alberto Hofmano, profesoriaus, LSD atradėjo, laboratoriją. Jis patvirtino, kad augalas turi psichoaktyviųjų savybių ir išanalizavo jo cheminę sudėtį.


Cheminė sudėtisKeisti

Gyslotojo vyklio sėklose rasta daugybė cheminių junginių.[3]


GlikozidaiKeisti

 
Argirozidas
  • Argirozidas, (24R)-ergost-5-en-11-oxo-3β-ol-α-D-glucopyranoside, steroidinis glikozidas, būdingas tik Argyreia nervosa.[4]

ErgolinaiKeisti

Ergolino alkaloidai, nežinomas %
Junginio pavadinimas Sėklų sausoji masė % Cheminė struktūra
Izoerginas 0,188%
Erginas 0,136%  
Ergometrinas 0,049%  
Lizergo rūgšties hidroksietilamidas 0,035%  
Izolizergo rūgšties hidroksietilamidas 0,024%
Elimoklavinas 0,022%  
Ergometrininas 0,011%  
Chanoklavinas 0,016%  
Ergolino alkaloidai, nežinomas %
Junginio pavadinimas Cheminė struktūra
Agroklavinas  
Chanoklavinas II  
Festuklavinas  
Lizergenas  
Lizergolis  
Izolizergolis
Setoklavinas  
Izosetoklavinas
 
Vaisiai

Hidroksicinamono rūgštysKeisti

Hidroksicinamono rūgštys
Junginio pavadinimas Cheminė struktūra
Kofeino rūgštis  
Etilo kafeatas  

Riebalų rūgštysKeisti

 
Sėklos
Riebalų rūgštys
Junginio pavadinimas Cheminė struktūra
Miristoleino rūgštis  
Miristinė rūgštis  
Palmitino rūgštis  
Linoleinė rūgštis  
Linoleinė rūgštis
Oleinė rūgštis  
Stearinė rūgštis  
Nonadecilinė rūgštis  
Eikozano rūgštis
Heneikozano rūgštis  
Beheno rūgštis  
12-metilmiristinė rūgštis
15-metilstearininė rūgštis
 
Jaunas augalas
Riebalų rūgščių glikozidai
Riebalų rūgštis Cheminė struktūra
Palmitinė rūgštis  
Oleinė rūgštis  
Stearino rūgštis  
Beheno rūgštis  
Linoleinė rūgštis  
Linoleinė rūgštis  

Augalo naudojimasKeisti

Daugelyje šalių yra legalu pirkti, parduoti ar sėti A. nervosa sėklas. Priklausomai nuo šalies, gali būti draudžiama sėklas įsigyti vartojimui, be to, kai kuriose šalyse draudžiamos ergino turinčios sėklos.

Ergino ekstraktas iš A. nervosa sėklų yra draudžiamas JAV, nes Kovos su narkotikais administracija jį priskiria prie Skysčių kontrolės akto (Controlled Substances Act) depresantų, nors pats augalas yra legalus. Lietuvoje šio augalo dalys ir ekstraktas yra įtraukti į medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams sąrašą.[5]

Modeliuojant laboratorinių žiurkių skrandžio opą didelėmis dozėmis A. n. var. speciosa lapų ekstrakto (50, 100 ir 200 mg/kg kūno svorio) parodė priešopinės veiklos aktyvumo nuo dozės priklausomybę ir gydė opą.[6]

Šaknų ekstraktu pamaitinti pelių patinai tapo aktyvesni. Tokių patinų apvaisintos patelės atsivedė daugiau vyriškos lyties palikuonių. Šį lyčių santykio pasikeitimą dar reikia išsiaiškinti.[7] Žiedų ekstraktas pelių patinams darė panašų poveikį.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Halpern, J.H.. „Hallucinogens and dissociative agents naturally growing in the United States“. Pharmacology & Therapeutics, 102 (2), 131–138 (2004). DOI:10.1016/j.pharmthera.2004.03.003. “Although LSD does not occur in nature, a close analogue, lysergic acid amide (LSA, ‘‘ergine’’) is found in the seeds of Argyreia nervosa (Hawaiian baby woodrose)” 
  2. Chao JM, Der Marderosian AH. „Ergoline alkaloidal constituents of Hawaiian baby wood rose, Argyreia nervosa (Burmf) Bojer“. J. Pharm. Sci., 62 (4), 588–91 (1973). DOI:10.1002/jps.2600620409. 
  3. Traditional uses and Phytopharmacological Aspects of Argyreia nervosa“ (PDF). Journal of Advanced Pharmaceutical Research, 4 (1), 23–32 (9 Feb 2013). ISSN 2229-3787. Pasiektas 2014-12-29. 
  4. „Argyroside from Argyreia nervosa Seeds.“. ChemInform, 34 (21) (2003). DOI:10.1002/chin.200321168. ISSN 0931-7597. 
  5. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams
  6. Sunil K. Jaiswal, Chandana V. Rao, Brijesh Sharma, Pritee Mishra, Sanjib Das, Mukesh K. Dubey. „Gastroprotective effect of standardized leaf extract from Argyreia speciosa on experimental gastric ulcers in rats“. Journal of Ethnopharmacology, 137 (1), 1–944 (1 September 2011). DOI:10.1016/j.jep.2011.05.028. 
  7. Subramoniam, A.. „Aphrodisiac property of the elephant creeper Argyreia nervosa“ (PDF). J Endocrinol Reprod, 11 (2), 82–85 (2007). Pasiektas 2014-12-30. 

NuorodosKeisti

 

Vikiteka