Aperityvas (pranc. apéritif, iš lot. aperīre 'atidaryti') – alkoholinis gėrimas (paprastai – distiliuotas), kuris patiekiamas ant stalo išgerti prieš valgant kaip priemonė, skatinanti apetitą. Tuo aperityvai skiriasi nuo kitos grupės gėrimų, patiekiamų po valgio.

Aperityvai patiekiami su užkandžiais
Stiklinės su aperityvu

Aperityvai paprastai patiekiami su smulkia užkanda – krekeriais, sūriu, paštetu, alyvuogėmis ir pan.[1] [2]

Istorija

redaguoti

Dėl aperityvų idėjos kilmės nesutariama. Kai kurie teigia, kad idėja išgerti nedaug alkoholinio gėrimo prieš valgant kilo dar Senovės Egipte.

Istoriniai šaltiniai rodo, kad aperityvai pirmą kartą pasirodė 1786 m. Turine (Italija), kai Antonio Benedetto Carpano išrado vermutą. Vėliau vermutą gamino ir pardavinėjo tokios žinomos kompanijos kaip Martini, Cinzano ir Gancia.

XIX a. aperityvai jau buvo plačiai paplitę Italijoje, kur juos pardavinėjo madingose kavinėse Romoje, Venecijoje, Florencijoje, Milane, Turine ir Neapolyje.

Likusioje Europoje aperityvai ėmė plisti XIX a. pabaigoje 1900 m. jie jau buvo įprasti JAV. Ispanijoje ir kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse aperityvai irgi naudojami nuo seno.

Aperityvų rūšys

redaguoti

Aperityvais būna spirituoti vynai, likeriai, sausas šampanas.

Labai populiarus aperityvas yra cheresas, Graikijoje – ouzas, Prancūzijoje – pastis, Italijoje – vermutai ar biteriai (angl. bitters), populiarios markės yra Campari, Cinzano, Byrrh ir Suze.

Aperityvai skirstomi į tris grupes:

  • paprastieji – tai aperityvai iš vieno gėrimo. Pvz., patiekiamas tik vienas vermutas.
  • kombinuoti – vienu metu patiekiami keli gėrimai, pvz., vynas, sultys, vanduo.
  • maišyti – patiekiami specialiai sumaišyti įvairūs gėrimai, pvz., kokteiliai (kokteiliai aperityvai).


Nuorodos

redaguoti
  1. Lichine, Alexis. Alexis Lichine’s New Encyclopedia of Wines & Spirits (5th edition) (New York: Alfred A. Knopf, 1987), 75.
  2. Robinson, Jancis. The Oxford Companion to Wine (3rd edition) (Oxford University Press: 2006), 26.