Apaliunas – dievas, laikytas Vilusos (spėjama, kad tai Troja) globėju.

Vardas redaguoti

Manoma, kad teonimas het. Apaliunas yra atspindys vardo *Apeljōn, kuris buvo ankstyvoji vardo Apollo ('Apolonas') forma. Tai gali būti spėjama lyginant sen. gr. Ἀπείλων (Arkadijos-Kipro dialektas) ir sen. gr. Ἀπέλλων (dorėnų dialektas).[1]

Luviška etimologija aiškina, kad Apaliunas, t. y., Apollo, reiškia 'gaudantis spąstais', galbūt tai reiškia 'medžiotojas'.[2]

Ryšiai su Troja redaguoti

Apaliunas buvo vienas dievų, garantavusių taikos sutartį, pasirašytą apie 1280 m. pr. m. e. Vilusos valdovo Alaksando (dažnai laikomo mitologiniu Iliono (Trojos) Pariu ir didžiojo hetitų karaliaus[3] Muvatalio II. Jis buvo vienu iš trijų dievų, minėtų kaip miesto šalininkai. Pagal Homerą Apolonas buvo Iliono miesto sienų statytojas, dievas, rėmęs Troją.

Toliau į rytus nuo luvių kalbos arealo buvo žemės, kur buvo žinomas huritų dievas Aplu, kuris sukeldavo marą arba, jei išmelsdavo, apsaugodavo nuo jo. Tuo šis dievas priminė Apollo Smintheus ('pelių Apoloną')[4], garbintą Trojoje ir Senovės Tenede. Apollo Smintheus, atsakydamas į trojėnų maldas, sukėlė tarp achajų marą (tai aprašyta Iliados pradžioje).[5] Keliama mintis, kad Aplu kilęs iš akadų Aplu Enlil (kas reiškia 'Enlilio sūnus'). Šiuo titulu vadintas dievas Nergalis, sietas su Babilono saulės dievu Šamašu[6] ir su maru.

Nuorodos redaguoti

  1. John L. Angel; Machteld Johanna Mellink (1986). Troy and the Trojan War: A Symposium Held at Bryn Mawr College, October 1984. Bryn Mawr Commentaries. p. 42. ISBN 978-0-929524-59-7.
  2. Sara Anderson Immerwahr; Anne Proctor. Chapin (2004). Charis: Essays in Honor of Sara A. Immerwahr. Amer School of Classical. p. 254. ISBN 978-0-87661-533-1.
  3. Latacz 2001:138.
  4. „smintheus“ (Perseus.tufts) σμινθεύς
  5. „You Apollo Smintheus, let my tears become your arrows against the Danaans, for revenge“. Home, Iliad, i. 33-39
  6. de Grummond, Nancy Thomson (2006) Etruscan Myth, Sacred History, and Legend. (Philadelphia, Pennsylvania: University of Pennsylvania Museum of Archaeology and Anthropology); Mackenzie, Donald A. (2005) Myths of Babylonia and Assyria (Gutenberg)
  • Latacz, Joachim, 2001. Troia und Homer: Der Weg zur Lösung eines alten Rätsels. (Munich)
  • Korfmann, Manfred, "Stelen auf den Toren Toias: Apaliunas – Apollon in Truisa – Wilusa?,” in Güven Arsebük, M. Mellink, and W. Schirmer (eds.), Light on Top of the Black Hill. Festschrift für Halet Cambel (Istanbul) 1998:471-78. Stel outside the supposed gates of Troy.