Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kraujo antikoaguliantas – cheminė medžiaga, stabdanti kraujo krešėjimą.

Antikoaguliantai naudojami kaip vaistai prieš trombozę.
Kai kurie antikoaguliantai naudojami medicininėje įrangoje ir įrankiuose, kaip kad kraujo perpylimo maišeliuose, inkstų dializėje.

Prieštromboziniai antikoaguliantai

redaguoti

Šie preparatai naudojami stabdyti nereikalingą kraujo krešėjimą kraujagyslėse. Jie naudojami sergant giliųjų venų tromboze, plaučių embolizmu, miokardo infarktu.

Kumarinai

redaguoti

Kumarinai yra vitamino K antagonistai.

Kai kurie geriamieji kraujo antikoaguliantai yra vitamino K antagonistai, stabdantys jo veikimą. Vienas žinomiausių tokių preparatų yra varfarinas. Daugelis jų veikia lėtai, jų poveikis visu pajėgumu pasireiškia dažnai tik po 48 – 72 valandų. Jeigu krešėjimą reikia nusilpninti sparčiai, kartu leidžiamas heparinas. Šie preparatai yra naudojami gydant pacientus su giliųjų venų tromboze, plaučių embolizmu, prieširdžių virpėjimu, širdies vožtuvų protezais.

Komplikacijos

redaguoti

80 m. ir vyresni pacientai gali būti labai linkę kraujuoti.

Kitoks naudojimas

redaguoti

Kumarinai plačiai naudojami kaip žinduolių, ypač graužikų, nuodai. Labai dažnai taip naudojamas varfarinas.

Kumarinų preparatai

redaguoti
  • varfarinas (Warfarin; Coumadin) – vienas populiariausių kumarinų.
  • Acenocoumarol ir phenprocoumon
  • Brodifacoum – žiurknuodžiai. Medicinoje nevartojamas.
  • Phenindione

Heparinas

redaguoti

Heparinas veikia suaktyvindamas antitrombiną III (antithrombin III), kuris neleidžia trombinui paleisti kraujo krešėjimą. Heparinas naudojamas kaip vidinis vaistas ir kaip preparatas, kuris stabdo kraujo bei kraujo plazmos krešėjimą mediciniuose įtaisuose.