Antanas Endziulaitis
Antanas Endziulaitis | |
---|---|
Gimė | 1895 m. lapkričio 17 d. Gaisrių k., Antanavo valsčius, Marijampolės apskr. |
Mirė | 1942 m. gruodžio 10 d. (47 metai) Sverdlovske, dab. Jekaterinburgas |
Veikla | teisininkas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas |
Partija | 1926–1929 m. Lietuvių krikščionių demokratų partija |
Alma mater | 1924 m. Lietuvos universitetas |
Antanas Endziulaitis (1895 m. lapkričio 17 d. Gaisrių k., Antanavo valsčius, Marijampolės apskr. – 1942 m. gruodžio 10 d. Sverdlovske, dab. Jekaterinburgas) – teisininkas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
Biografija
redaguoti1918 m. Jaroslavlyje baigė Marijampolės gimnaziją. 1919 m. baigė Kauno karo mokyklą. 1924 m. baigė Lietuvos universiteto Teisės fakultetą.
1915–1918 m. Jaroslavlyje dirbo Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti.[1] 1918 m. išrinktas Marijampolės miesto tarybos nariu. Nuo 1918 m. gruodžio dirbo Spaudos biure prie Ministrų kabineto, 1919 m. Kauno karo mokyklos vyriausiojo instruktoriaus padėjėjas. Vėliau Ministrų kabineto Spaudos biure vadovavo propagandos skyriui, dirbo Krašto apsaugos ministerijos švietimo skyriuje, ministro adjutantu, Žemės fondo departamento direktoriumi. Buvo Žemės reformos valdybos narys.
1925 m. vasario 4 d. – 1925 m. rugsėjo 25 d. XI Vytauto Petrulio ir iki 1926 m. birželio 15 d. XII Leono Bistro Ministrų kabinetuose – vidaus reikalų ministras. 1926–1927 m. III Seimo narys.
1926–1929 m. Lietuvių krikščionių demokratų partijos centro komiteto narys. Bendradarbiavo spaudoje. Vertėsi advokato praktika. 1941 m. tarybų valdžios ištremtas prie Uralo, o 1942 m. sušaudytas.[2]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918–1940 politikos veikėjų: enciklopedinis žinynas. Vilnius: Knyga, 1991, 56 p. ISBN 5-89942-585-7.
- ↑ Audrius Abromaitis, Kazimieras Tamašauskas. Antanas Endziulaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 507 psl.