Aloyzas Toleikis
| Aloyzas Toleikis | |
|---|---|
| Gimė | 1931 m. balandžio 12 d. Gvaldai, Kvėdarnos valsčius |
| Mirė | 2021 m. gruodžio 17 d. (90 metų) |
| Veikla | dailininkas skulptorius, pedagogas |
| Organizacijos | Šiaulių universitetas |
| Pareigos | profesorius |
| Alma mater | 1963 m. Vilniaus dailės institutas |
Aloyzas Toleikis (1931 m. balandžio 12 d. Gvalduose, Kvėdarnos valsčiuje – 2021 m. gruodžio 17 d.[1]) – Lietuvos dailininkas, skulptorius, pedagogas.
Biografija redaguoti
1949–1955 m. mokėsi Telšių taikomosios dailės technikume, 1957–1963 m. studijavo Vilniaus dailės institute. 1963–1980 m. Šiaulių pedagoginio instituto (nuo 1997 m. Šiaulių universitetas) dėstytojas, 1974–1983 m. Menų fakulteto Piešimo katedros profesorius, Šiaulių universiteto senato narys.[2]
Nuo 1966 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.[3]
Kūryba redaguoti
Sukūrė paminklų, dekoratyvinių kompozicijų, portretų, medalių. Su kūrybiniais darbais dalyvavo parodose Maskvoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Vengrijoje.
Svarbesni darbai: „Jaunystė“ (1969 m.), „Ikaras“ (1971 m.), „Grojanti mergaitė“ (1978 m.), „Dubysa“ (1976 m.), „Rytas“ (1979 m.), „Motinystė“ (1980 m.), „Mergaitė su dūdelėmis“ (1985 m.), antkapinis paminklas poetui J. Krikščiūnui-Jovarui „Poezijos mūza“ (1973 m.), antkapinis paminklas A.Bilevičiūtei (1977 m.). Sukūrė šiauliečių bareljefų, biustų: muziejininko J. Naudužo, dailininko G. Bagdonavičiaus, aktorės P. Pinkauskaitės, gydytojo J. Jankausko ir kt.
Įvertinimas redaguoti
- 1978 m. LTSR nusipelnęs meno veikėjas
Literatūra redaguoti
- Jonas Sidarvičius, Aloyzas Toleikis, 1972 m.
- Vytenis Rimkus. Aloyzas Toleikis, 1982 m.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Anapilin iškeliavo skulptorius prof. Aloyzas Toleikis. sa.vu.lt. Nuoroda tikrinta 2021-12-18.
- ↑ Aloyzas Toleikis. Šiaulių Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-12-18.
- ↑ MELC. Aloyzas Toleikis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-08-03. Nuoroda tikrinta 2021-12-20.