Akademinis irklavimas olimpinėse žaidynėse
Akademinis irklavimas olimpinėse žaidynėse | |
Prižiūrinti institucija | FISA |
---|---|
Rungtys | 14 (vyrų: 8; moterų: 6) |
Žaidynės | |
1896 • 1900 • 1904 • 1908 • 1912 · 1920 | |
Akademinis irklavimas olimpinėse žaidynėse kaip vasaros sporto šaka vykdomas nuo 1900 m. vasaros olimpinių žaidynių.[1] Akademinio irklavimo varžybas planuota Olimpiadoje planuota surengti jau 1896 m., tačiau rungtys nutrauktos dėl prasto oro. Iki 1976 m. vasaros olimpinių žaidynių akademinio irklavimo varžybose dalyvauti galėjo tik vyrai. Lengvo svorio irklavimo rungtys (kuriose dalyvių svoris ribojamas) į olimpinę programą įtrauktos 1996 m. Kvalifikacija Olimpinėms žaidynėms vykdo Tarptautinė irklavimo federacija (FISA). FISA susikūrė dar prieš šių laikų Olimpines žaidynes ir buvo pirmoji federacija, prisijungusi prie šiuolaikinio olimpinio judėjimo.
Rungtys
redaguotiŠiuo metu Olimpinėse žaidynėse akademinio irklavimo sporto šakoje galima dalyvauti 14 rungčių:
- Vyrų:
- porinio irklo valtys: vienvietės, dvivietės, keturvietės, lengvo svorio dvivietės;
- pavienio irklo valtys: bevairės dvivietės, bevairės keturvietės, aštuonvietės, lengvo svorio bevairės keturvietės;
- Moterų:
- porinio irklo valtys: vienvietės, dvivietės, keturvietės, lengvo svorio dvivietės;
- pavienio irklo valtys: bevairės dvivietės, aštuonvietės.
Žemiau esančioje lentelėje pateikiama visų kada nors Olimpinėse žaidynėse vykusių akademinio irklavimo rungčių suvestinė.
Rungtis | 00 | 04 | 08 | 12 | 20 | 24 | 28 | 32 | 36 | 48 | 52 | 56 | 60 | 64 | 68 | 72 | 76 | 80 | 84 | 88 | 92 | 96 | 00 | 04 | 08 | 12 | 16 | Iš viso |
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Vyrų 1x | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | 27 |
Vyrų 2x | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | 24 | |||
Vyrų 4x | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | 11 | ||||||||||||||||
Vyrų 2- | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | 24 | |||
Vyrų 2+ | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | 18 | |||||||||
Vyrų 4- | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | 24 | |||
Vyrų 4+ | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | 20 | ||||||||
Vyrų 4+ ir takelažu | • | 1 | ||||||||||||||||||||||||||
Vyrų 8+ | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | 27 |
Vyrų L2x | • | • | • | • | • | • | 6 | |||||||||||||||||||||
Vyrų L4- | • | • | • | • | • | • | 6 | |||||||||||||||||||||
Moterų 1x | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | 11 | ||||||||||||||||
Moterų 2x | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | 11 | ||||||||||||||||
Moterų 4x | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | 11 | ||||||||||||||||
Moterų 2- | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | 11 | ||||||||||||||||
Moterų 4+ | • | • | • | • | 4 | |||||||||||||||||||||||
Moterų 4- | • | 1 | ||||||||||||||||||||||||||
Moterų 8+ | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | • | 11 | ||||||||||||||||
Moterų L2x | • | • | • | • | • | • | 6 |
Lenktynių distancija
redaguotiŠiandien visų rungčių distancijų nuotolis yra 2000 m. Šis atstumas įtvirtintas 1912 m. vasaros olimpinėse žaidynėse. Prieš tai sportininkai lenktyniaudavo skirtingo nuotolio trasomis: 1900 m. Paryžiuje 1750 m, 1904 m. Sent Luise 3218 m, 1908 m. Londone 2412 m, 1948 m. taip pat Londone 1850 m.
Iki 1988 m. moterys lenktyniaudavo 1000 m trasoje, paskui nuotolis suvienodintas su vyrų (2000 m).
Ankstyvosiose žaidynėse vienu metu startuodavo 2-3 valtys (1952 m. – 4-5 valtys). Šiuolaikinė šešių valčių startavimo pozicija pirmą kartą buvo naudojama 1936 m. vasaros olimpinėse žaidynėse, o kaip standartas įtvirtina 1956 m.
Medalių lentelė
redaguotiVieta | Šalis | Auksas | Sidabras | Bronza | Suma |
---|---|---|---|---|---|
1 | Rytų Vokietija (GDR) | 33 | 7 | 8 | 48 |
2 | JAV (USA) | 32 | 31 | 24 | 87 |
3 | Jungtinė Karalystė (GBR) | 28 | 22 | 13 | 63 |
4 | Vokietija (GER) | 21 | 13 | 14 | 48 |
5 | Rumunija (ROU) | 19 | 10 | 8 | 37 |
6 | Tarybų Sąjunga (URS) | 12 | 20 | 10 | 42 |
7 | Italija (ITA) | 10 | 14 | 12 | 36 |
8 | Australija (AUS) | 10 | 13 | 14 | 37 |
9 | Kanada (CAN) | 9 | 16 | 15 | 40 |
10 | Naujoji Zelandija (NZL) | 9 | 2 | 10 | 21 |
11 | Danija (DEN) | 7 | 4 | 11 | 22 |
12 | Prancūzija (FRA) | 6 | 14 | 12 | 32 |
13 | Šveicarija (SUI) | 6 | 8 | 9 | 23 |
14 | Nyderlandai (NED) | 5 | 11 | 11 | 27 |
15 | Vakarų Vokietija (FRG) | 4 | 4 | 6 | 14 |
16 | Jungtinė Vokietijos komanda (EUA) | 4 | 4 | 1 | 9 |
17 | Norvegija (NOR) | 3 | 6 | 5 | 14 |
18 | Bulgarija (BUL) | 3 | 4 | 7 | 14 |
19 | Lenkija (POL) | 3 | 3 | 10 | 16 |
20 | Suomija (FIN) | 3 | 1 | 3 | 7 |
21 | Čekoslovakija (TCH) | 2 | 2 | 7 | 11 |
22 | Baltarusija (BLR) | 2 | 1 | 4 | 7 |
23 | Kinija (CHN) | 1 | 4 | 2 | 7 |
24 | Čekija (CZE) | 1 | 3 | 0 | 4 |
25 | Slovėnija (SLO) | 1 | 1 | 3 | 5 |
Jugoslavija (YUG) | 1 | 1 | 3 | 5 | |
27 | Argentina (ARG) | 1 | 1 | 2 | 4 |
28 | Ukraina (UKR) | 1 | 1 | 1 | 3 |
29 | Rusija (RUS) | 1 | 0 | 3 | 4 |
30 | Pietų Afrikos Respublika (RSA) | 1 | 0 | 1 | 2 |
31 | Mišri komanda (ZZX) | 1 | 0 | 0 | 1 |
32 | Belgija (BEL) | 0 | 6 | 2 | 8 |
33 | Austrija (AUT) | 0 | 3 | 2 | 5 |
34 | Kroatija (CRO) | 0 | 2 | 1 | 3 |
35 | Estija (EST) | 0 | 2 | 0 | 2 |
Švedija (SWE) | 0 | 2 | 0 | 2 | |
37 | Urugvajus (URU) | 0 | 1 | 3 | 4 |
38 | Vengrija (HUN) | 0 | 1 | 2 | 3 |
Graikija (GRE) | 0 | 1 | 2 | 3 | |
40 | Ispanija (ESP) | 0 | 1 | 0 | 1 |
41 | Jungtinė komanda (EUN) | 0 | 0 | 1 | 1 |
Lietuva (LTU) | 0 | 0 | 1 | 1 | |
Iš viso | 240 | 240 | 243 | 723 |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ „Olympic sport“. olympedia.org. Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 17 d..