Jungtinė Karalystė olimpinėse žaidynėse

Jungtinė Karalystė olimpinėse žaidynėse
TOK kodasGBR
NOKBritų olimpinė asociacija
nuoroda (angl.)
Olimpinė istorija
Vasaros olimpinės žaidynės
1896 · 1900 · 1904 · 1908 · 1912 · 1920 · 1924 · 1928 · 1932 · 1936 · 1948 · 1952 · 1956 · 1960 · 1964 · 1968 · 1972 · 1976 · 1980 · 1984 · 1988 · 1992 · 1996 · 2000 · 2004 · 2008 · 2012 · 2016 · 2020 · 2024
Žiemos olimpinės žaidynės
1924· 1928 · 1932 · 1936 · 1948 · 1952 · 1956 · 1960 · 1964 · 1968 · 1972 · 1976 · 1980 · 1984 · 1988 · 1992 · 1994 · 1998 · 2002 · 2006 · 2010 · 2014 · 2018 · 2022

Jungtinė Karalystė olimpinėse žaidynėse dalyvavo visose olimpiadose.

Istorija

redaguoti

Jungtinė Karalystė pirmą kartą olimpiadoje pasirodė debiutinėse 1896 m. vasaros olimpinėse žaidynėse. Nuo to laiko šalis dalyvavo absoliučiai visose olimpiadose. 1980 m. vasaros olimpines žaidynes Maskvoje, Sovietų Sąjungoje boikotavo daugybė šalių, bet Jungtinė Karalystė nusprendė neboikotuot žaidynių, bet išreikšti savo protestą dalyvaudami ne po valstybine, o po olimpine vėliava.

Olimpiadų rengimas

redaguoti

Jungtinė Karalystė surengė tris vasaros olimpiadas. Visos jos vyko Londone.

Žaidynės Miestas Šalių Dalyvių Rungčių
1908 m. vasaros olimpinės žaidynės Londonas 22 2008 110
1948 m. vasaros olimpinės žaidynės Londonas 59 4104 136
2012 m. vasaros olimpinės žaidynės Londonas 204 10820 302

Birmingamas konkurse dėl teisės surengti 1992 m. olimpiadą liko 5-as. Mančesteris dėl teisės surengti 1996 m. olimpiadą liko 5-as, o 2000 m. – 3-ias.

Regionai ir teritorijos

redaguoti

Skirtingai nuo Sandraugos žaidynių visi keturi Jungtinės Karalystės regionai (Anglija, Škotija, Velsas ir Šiaurės Airija) dalyvauja kaip viena valstybė. Dėl regionų susiskaldymo daugumoje sporto šakų ir turėjimo atskiras federacijas – Jungtinė Karalystė kai kuriose komandinėse sporto šakose olimpiadoje pasirodyti negali. Jungtinei Karalystei olimpinėse žaidynėse taip pat atstovauja užjūrio teritorijos, kurios taip pat turi individualios ir tarptautiniu mastu pripažintas atskirų sporto šakų federacijas: Gernsis, Meno sala, Džersis, Angilija, Folklando salos, Gibraltaras, Montseratas, Pitkerno salos, Terkso ir Kaikoso salos, Šv. Elenos sala, Pietų Džordžijos ir Pietų Sandvičo Salos.

Trys Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijos dalyvauja kaip nepriklausomos šalys olimpinėse žaidynėse:

Medalių lentelė

redaguoti

      Žaidynių šeimininkė

Medaliai vasaros žaidynėse

redaguoti
Žaidynės Atletai Auksas Sidabras Bronza Iš viso Vieta
  1896 Atėnai 8 2 3 2 7 5
  1900 Paryžius 103 15 8 9 32 3
  1904 Sent Luisas 3 1 1 0 2 9
  1908 Londonas 676 56 51 39 146 1
  1912 Stokholmas 293 10 15 16 41 3
  1920 Antverpenas 204 14 15 13 42 3
  1924 Paryžius 307 9 13 12 34 4
  1928 Amsterdamas 234 3 10 7 20 11
  1932 Los Andželas 74 4 7 5 16 8
  1936 Berlynas 225 4 7 3 14 10
  1948 Londonas 375 3 14 6 23 12
  1952 Helsinkis 293 1 2 8 11 18
  1956 Melburnas 200 6 7 11 24 8
  1960 Roma 252 2 6 12 20 12
  1964 Tokijas 199 4 12 2 18 10
  1968 Meksikas 237 5 5 3 13 10
  1972 Miunchenas 310 4 5 9 18 12
  1976 Monrealis 234 3 5 5 13 13
  1980 Maskva 222 5 7 9 21 9
  1984 Los Andželas 355 5 11 21 37 11
  1988 Seulas 382 5 10 9 24 12
  1992 Barselona 389 5 3 12 20 13
  1996 Atlanta 303 1 8 6 15 36
  2000 Sidnėjus 310 11 10 7 28 10
  2004 Atėnai 270 9 9 12 30 10
  2008 Pekinas 313 19 13 19 51 4
  2012 Londonas 541 29 18 18 65 3
  2016 Rio de Žaneiras 366 27 23 17 67 2
  2020 Tokijas 376 22 20 22 64 4
  2024 Paryžius 327 14 22 29 65 7
  2028 Los Andželas dar neįvyko
  2032 Brisbanas
Iš viso 298 340 343 981 3

Medaliai žiemos žaidynėse

redaguoti
Žaidynės Atletai Auksas Sidabras Bronza Iš viso Vieta
  1924 Šamoni 45 1 1 2 4 6
  1928 Sankt Moricas 33 0 0 1 1 8
  1932 Leik Plasidas 4 0 0 0 0
  1936 Garmišas-Partenkirchenas 39 1 1 1 3 7
  1948 Sankt Moricas 55 0 0 2 2 13
  1952 Oslas 20 1 0 0 1 8
  1956 Kortina d’Ampecas 45 0 0 0 0
  1960 Skvo Valis 17 0 0 0 0
  1964 Insbrukas 49 1 0 0 1 11
  1968 Grenoblis 46 0 0 0 0
  1972 Saporas 40 0 0 0 0
  1976 Insbrukas 50 1 0 0 1 12
  1980 Leik Plasidas 50 1 0 0 1 11
  1984 Sarajevas 54 1 0 0 1 11
  1988 Kalgaris 57 0 0 0 0
  1992 Albertvilis 54 0 0 0 0
  1994 Lilehameris 35 0 0 2 2 21
  1998 Naganas 33 0 0 1 1 22
  2002 Solt Leik Sitis 51 1 0 1 2 18
  2006 Turinas 40 0 1 0 1 21
  2010 Vankuveris 50 1 0 0 1 19
  2014 Sočis 56 1 1 3 5 19
  2018 Pjongčangas 58 1 0 4 5 19
  2022 Pekinas 50 1 1 0 2 19
  2026 Milanas–Kortina dar neįvyko
  2030 Prancūzijos Alpės
Iš viso 12 5 17 34 18

Vasaros sportas

redaguoti
Žaidynės Auksas Sidabras Bronza Suma
Lengvoji atletika 53 79 62 194
Akademinis irklavimas 28 22 13 63
Dviračių sportas 26 26 23 75
Buriavimas 25 18 11 54
Tenisas 17 15 12 44
Boksas 17 12 24 53
Plaukimas 15 23 30 67
Šaudymas 13 15 16 44
Jojimas 9 10 13 32
Vandensvydis 4 0 0 4
Baidarių ir kanojų irklavimas 3 5 5 13
Imtynės 3 4 10 17
Žolės riedulys 3 2 6 11
Futbolas 3 0 0 3
Polas 2 3 1 6
Šaudymas iš lanko 2 2 5 9
Šiuolaikinė penkiakovė 2 2 3 7
Raketės 2 2 3 7
Virvės traukimas 2 2 1 5
Vandens motorsportas 2 0 0 2
Fechtavimasis 1 8 0 9
Sunkioji atletika 1 3 3 7
Tekvondo 1 0 2 3
Triatlonas 1 0 1 2
Kriketas 1 0 0 1
Dziudo 0 8 10 18
Gimnastika 0 2 6 8
Šuoliai į vandenį 0 2 5 7
Regbis 0 2 0 2
Badmintonas 0 1 1 2
Golfas 0 1 1 2
Jeu de paume 0 1 1 2
Lakrosas 0 1 0 1
Iš viso 235 270 263 768

Žiemos sportas

redaguoti
Žaidynės Auksas Sidabras Bronza Suma
Dailusis čiuožimas 5 3 7 15
Skeletonas 2 1 3 6
Akmenslydis 2 1 1 4
Bobslėjus 1 1 2 4
Ledo ritulys 1 0 1 2
Greitasis čiuožimas trumpuoju taku 0 0 1 1
Snieglenčių sportas 0 0 1 1
Iš viso 11 6 16 33

Nuorodos

redaguoti