Atverti pagrindinį meniu

Aičio prefektūra

Viena iš 47 prefektūru Japonijoje

Aičio prefektūra (jap. 愛知県 = Aichi-ken) – Japonijos prefektūra, įsikūrusi Čiūbu regione, Honšiū saloje. Sostinė – Nagoja.

Aičio prefektūra

愛知県 Aichi-ken

Prefektūra
   Emblem of Aichi Prefecture.svg      Flag of Aichi Prefecture.svg   
Japonijos žemėlapis su paryškinta Aičio prefektūra
Sostinė Nagoja
Regionas Čiūbu
Sala Honšiū
Gubernatorius Masaaki Kanda
Plotas 5 164,57 km² (28vieta)
 - % vandens 5,4
Gyventojai  (2008 m. vasario 1 d.)
 - Gyventojų 7 365 721 (4vieta)
 - Tankis 1 430 žm./km²
Apskritys 10
Savivaldybės 63
ISO 3166-2 JP-23
Svetainė www.pref.aichi.jp/
index-e.html
Prefektūros simboliai
 - Gėlė Vilkdalgis (Iris laevigata)
 - Medis Hananoki (Acer pycnanthum)
 - Paukštis Apuokėlis (Otus scops japonicus)

IstorijaKeisti

Seniau prefektūra buvo padalinta į tris senąsias žemes: Ovarį, Mikavą ir Ho. Po Táikos reformų, Mikava ir Ho buvo sujungtos. 1871 m., po Han sistemos panaikinimo, Ovario žemė, neskaitant jai priklausiusio Čitos pusiasalio, buvo pavadinta Nagojos prefektūra, tuo tarpu buvusi Mikavos žemės teritorija su Čitos pusiasaliu tapo Nukatos prefektūra.

1872 m. balandžio mėnesį Nagojos prefektūra buvo pervadinta į Aičio prefektūrą ir tų pačių metų lapkričio 27 d. sujungta su Nukatos prefektūra.

Expo 2005 pasaulinė mugė vyko Aičio prefektūroje, Seto mieste ir Nagakutės miestelyje.

GeografijaKeisti

 
Aičio prefektūros žemėlapis

Į pietus nuo Aičio prefektūros esti Isės ir Mikavos įlankos. Prefektūra rytuose ribojasi su Šidzuokos prefektūra, Nagano prefektūra šiaurės rytuose, Gifu prefektūra šiaurėje ir Mijės prefektūra vakaruose. Prefektūra ištįsusi 106 km iš rytų į vakarus ir 94 km iš pietų į rytus. Aukščiausias taškas – Čiausujama yra 1415 m virš jūros lygio.

Vakarinė prefektūros dalis tankiausiai apgyvendinta, nes čia įsikūrusi Nagoja – ketvirtas iš didžiausių Japonijos miestų, tuo tarpu prefektūros rytai palyginti retai apgyvendinti, tačiau čia visgi yra keletas svarbių pramoninių centrų. Dėl stiprios ekonomikos, periode tarp 2005 m. spalio ir 2006 m. spalio mėnesių, Aičio prefektūros gyventojų skaičius išaugo smarkiausiai tarp visų Japonijos prefektūrų.

MiestaiKeisti

Aičio prefektūroje įsikūrę 35 miestai:

Miesteliai ir kaimaiKeisti

Miesteliai ir kaimai pagal apskritį:

Nagakutė
Togas
Džimokudžis
Kanijė
Miva
Ōharu
Šipas
Tobišima

Agujus
Higašiura
Mihama
Minamičita
Taketojas
Hadzu
Iššikis
Kira
Kodzakajus
Mitas
Otova

Šitara
Tōėjus
Tojonė
Mijošis
Haruhis
Tojojama
Fusas
Ogučis
Kota

Miestų, miestelių ir kaimų susijungimaiKeisti

Nuo 2005 m. balandžio iki dabar įvykdyta 13 miestų, miestelių ir kaimų susijungimų. Paskutinis įvykdytas 2006 m. balandžio 1 d., kai Džiušijamos kaimas buvo prijungtas prie Jatomio miestelio, buvusio Amos apskrityje. Jatomis įgavo miesto statusą.

EkonomikaKeisti

Aičio prefektūros pramonė pagamina daugiau produkcijos nei bet kokia kita Japonijos prefektūra: ši prefektūra yra žinoma kaip automobilių ir aerokosminės pramonės centras. Čia įsikūrusios ir garsiųjų kompanijų būstinės:

Aisin Seiki Karija
Brother Industries, Ltd. Nagoja
Centrinės Japonijos geležinkelių kompanija Nagoja
Denso korporacija Karija
Makita korporacija Anjou
Matsuzakaya Nagoja
Nagojos geležinkelių kompanija Nagoja
Nippon Sharyo Nagoja
Noritake Nagoja
Toyota Motor Corporation Tojota

Kompanijos (bet ne jų būstinės) kaip „Daimler Chrysler“, „Fuji Heavy Industries“, „Mitsubishi Motors“, „Pfizer“, „Sony“, „Suzuki“ ir „Volkswagen“ taip pat įsikūrusios Aičio prefektūroje.

DemografijaKeisti

2001 m. duomenimis, Aičio prefektūroje gyveno 50,03 % vyrų ir 49,97 % moterų. Kitataučiai čia sudaro 2 % visų prefektūros gyventojų.


Gyventojų skaičius pagal amžių (2001 m.)
Amžius % Populiacija % Vyrų % Moterų
0–9 10,21 10,45 9,96
10–19 10,75 11,02 10,48
20–29 15,23 15,71 14,75
30–39 14,81 15,31 14,30
40–49 12,21 12,41 12,01
50–59 15,22 15,31 15,12
60–69 11,31 11,22 11,41
70–79 6,76 6,01 7,52
per 80 3,12 2,01 4,23
nežinoma 0,38 0,54 0,23

ValdymasKeisti

Nuo 1947 m. Aičio prefektūrą valdo gubernatoriai. Visų gubernatorių sąrašas:

1-asis gubernatorius 青柳秀夫 (1947 m. balandžio 12 d. – 1951 m. balandžio 4 d.)
2-asis gubernatorius 桑原幹根 (1951 m. gegužės 11 d. – 1975 m. vasario 14 d.)
3-asis gubernatorius Nakaja Jošiakis (仲谷義明) (1975 m. vasario 15 d.– 1983 m. vasario 14 d.)
4-asis gubernatorius Sudzukis Reidžis (鈴木礼治) (1983 m. vasario 15 d. – 1999 m. vasario 14 d.)
5-asis gubernatorius Kanda Masaakis (神田真秋) (1999 m. vasario 15 d. – dabar)

Aplankytinos vietosKeisti

 
Atrestauruotas Imperatoriškojo viešbučio, veikusio 1923-1967 m., vestibiulis.)

SportasKeisti

Aičyje esti šios sporto komandos.

Futbolo:

Beisbolo:

Tinklinio:

Regbio:

NuorodosKeisti

 

Vikiteka

  Aičio prefektūra – kelionių gidai, susiję su straipsniu
  Aičio prefektūra
Miestai
Aisajus | Andžijas | Cušima | Čiriū | Čita | Gamagoris | Handa | Hekinanas | Ičinomija | Inadzava | Inujama | Ivakura | Jatomis | Karija | Kasugajus | Kitanagoja | Kijosu | Komakis | Konanas | Nagoja (sostinė) | Nišijas | Nišinas | Okadzakis | Ovariasahis | Setas | Šinširas | Tahara | Takahama | Tokonamė | Tokajus | Tojoakė | Tojohašis | Tojokava | Tojota
Apskritys
Aičio apskritis | Amos apskritis | Čitos apskritis | Hadzu apskritis | Hojaus apskritis | Kitašitaros apskritis | Nišikamo apskritis | Nišikasugajaus apskritis | Nivos apskritis | Nukatos apskritis


 
 
Japonijos administracinis skirstymas – 日本 (Nihon)

Regionai ir prefektūros: Regionai
Hokaidas - Tohoku - Kanto - Čiūbu (Hokuriku - Košinecu - Tokajus - Čiūkio) - Kansajus - Čiūgoku - Šikoku - Kiūšiū - Riūkiū

Prefektūros
Aičis - Akita - Aomoris - Čiba - Ehimė - Fukujus - Fukuoka - Fukušima - Gifu - Gunma - Hirošima - Hokaidas - Hiogo - Ibarakis - Išikava - Ivatė - Jamagata - Jamagučis - Jamanašis - Kagava - Kagošima - Kanagava - Kiotas - Kočis - Kumamotas - Mijagis - Mijadzakis - Mijė - Naganas - Nagasakis - Nara - Nijigata - Oita - Okajama - Okinava - Osaka - Saga - Saitama - Šidzuoka - Šiga - Šimanė - Točigis - Tojama - Tokijas - Tokušima - Totoris - Vakajama

Kita
Tokijo seniūnijos

Koordinatės: 35°5′ š. pl. 136°59′ r. ilg. / 35.083°š. pl. 136.983°r. ilg. / 35.083; 136.983