Agvakatekai

Agvakatekai
Gyventojų skaičius	30 977
Populiacija šalyse	Gvatemala (Huehuetenango departamentas)
Kalba (-os)	agvakatekų, ispanų
Religijos	krikščionybė (katalikybė)
Giminingos etninės grupės	čatlčitekai, išiliai, mamai

Agvakatekai (isp. aguacatecos, sav. awakatek) – indėnų (majų) tauta, gyvenanti šiaurės vakarų Gvatemaloje (daugiausia Huehuetenango departamente, Agvatano apylinkėse). Populiacija ~30 tūkst. žmonių (XX a. II pusėje – 80 tūkst.). Agvakatekų kalba priklauso majų kalbų šeimai, mamių pogrupiui; taip pat kalba ispaniškai. Tikintieji – katalikai.

Tradicinis verslas – rankinė lydiminė žemdirbystė (auginami kukurūzai, pupelės, moliūgai, aitrieji pipirai, slėniuose – pomidorai, obuoliai, kava, bulvės, kakava, svogūnai). Dalis šeimų laiko kiaules, avis, galvijus, naminius paukščius. Verčiamasi medžiokle, rankiojimu. Išvystyti amatai: pynimas, audimas, lipdytinė keramika.

Agvakatekų būstas stačiakampio plano, vienos patalpos, statomas iš cukranendrių žiogrių, akmens arba plaušplyčių, su dvišlaičiu šiaudiniu stogu ir pirties priestatu.

Vyrai vilki plačias baltas kelnes, marškinius, šiaudines skrybėles, ant marškinių nešioja vilnones liemenes, liemenį persijuosia juosta. Moterys nešioja tamsius klostuotus sijonus, įvairiaspalviais raštais puoštus uipilius, stačiakampius vilnonius apsiaustus, plačias juostas, plaukus riša raudonais kaspinais. Moterys vaikšto basnirčia, vyrai dėvi sandalus.

Tradicinė šeima didžioji arba išplėstinė, santuoka patrilokalinė (2–4 kartos). Seniūnų tarybą patvirtina išrinktas alkaldas, atstovaujantis municipalinę valdžią. Išlikęs tikėjimas dvasiomis globėjomis (tonaliais, nagualiais), šaltinių, urvų, kalnų dvasiomis, tradicinės žemdirbystės, laidotuvių apeigos. Išlikusi tautostaka, mitai, raganavimas, būrimas. Katalikiškų miestų globėjų švenčių metu vyksta karnavalai, eisenos, vaidinimai. Apeigoms naudoja senąjį majų kalendorių.