Adivasiai
Adivasiai (hind. आदिवासी, IAST: ādivāsī – 'pirmieji gyventojai') – sąvoka, kuria įvardijamos Indijos, Bangladešo, Šri Lankos čiabuvių tautos. 2011 m. Indijoje gyveno 104 mln. adivasių, kurie sudarė 8,6 % šalies gyventojų.[1]
~1930 m. sukurtas pavadinimas „adivasiai“ parinktas kaip priimtinesnis ir švelnesnis, nei kiti britų laikais naudoti pavadinimai aborigines („čiabuviai“) ar tribes („gentys“). Skirtingose vietovėse gausu skirtingų žodžių adivasiams įvardinti (pvz., vietomis naudojami vanavāsi „miškų gyventojai“, girijan „kalnų žmonės“ ir kt.). Indijoje adivasiai konstituciškai apibrėžti kaip „sąrašinės gentys“ (Scheduled Tribes). Nors nėra aiškių kriterijų, kokios tautos turėtų patekti į šį sąrašą, paprastai jam priskiriamos tokios, kurios gyvena geografinėje izoliacijoje, atokiose kalnų, miškų vietose, verčiasi rankų darbo žemės ūkiu, gyvulininkyste, rankiojimu, medžiokle, nėra itin raštingos, pasižymi išskirtine kultūra.[2] Tokių genčių Indijoje pripažinta 645.[3] Adivasiai nepatenka į hinduistinę kastų sistemą. Daugelio adivasių religijai būdingi šamanizmo, animizmo elementai. Panašu, kad perimdamas daugelį vietinių kultų susidarė ir pats hinduizmas. Dalis adivasių save laiko hinduizmo išpažinėjais, nors kiti reikalauja savo religijai atskiro statuso. Be to, yra adivasių genčių, išpažįstančių krikščionybę ar budizmą.
Indijoje daugiausia adivasiams priskiriamų tautų gyvena Mizorame, Lakšadvipe, Nagalande, Meghalajoje (>85 %), taip pat nemažai Arunačal Pradeše, Manipure, Sikime, Čhatisgarhe, Andamanuose ir Nikobaruose, Tripuroje, Madhja Pradeše. Adivasių iš esmės nėra tik Harjanoje ir Pandžabe.
Dauguma indoeuropiečių ir dravidų kalbomis kalbančių Indijos tautų adivasiams nepriklauso. Išimtį sudaro tik indoeuropiečiai pahariai („kalniečiai“), gyvenantys Himalajų priekalnėse (pvz., džaunsariai, bhoksai, tharai), bei smulkesnės dravidų tautos (čenčai, gondai, khondai, kamarai, todai, irulai). Kita vertus, didelė dalis adivasių priėmė plačiai vartojamas aplinkines kalbas, bet išlaikė savo savitą kultūrą (pvz., bandžarai, bhilai). Tačiau didžioji dalis adivasių priklauso kitoms kalbinėms grupėms: kinų-tibetiečių (nagai, mizai, bodai, mišingai, tripuriai, lepčai, dimasai ir kt.), austroazijiečių (mundai, khasiai, šompenai), andamaniečių (andamaniečiai), tajų-kadajų (khamtai, khamjangai, tai phakai).
Šri Lankoje išskiriama viena adivasių tauta – vedai, o Bangladeše – khasiai, pnarai, čakmai, marmai, garai, manipuriai, mundai (santalai), tripuriai, tančangajai.