Žemuogynė
Žemuogynė | ||
---|---|---|
Gyvenvietė panaikinta 1984 m. | ||
56°12′04″š. pl. 24°31′44″r. ilg. / 56.201°š. pl. 24.529°r. ilg. | ||
Apskritis | Panevėžio apskritis | |
Savivaldybė | Biržų rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Pačeriaukštės seniūnija | |
Žemuogynė – buvęs viensėdis Biržų rajono savivaldybėje, tarp kelio Pasvaliečiai–Kirdonys ir Kirdonių miško, 3 km į pietus nuo Pasvaliečių, 5 km į šiaurės vakarus nuo Kirdonių. 2019 m. duomenimis, jo 75 m² teritorija buvo tuščia, dirbamas laukas, priklausė Kazlų kaimui.[2] Žemuogynė, kartu su Strėliškiais, Kazlais, Varlyne ir Gudiškėliais, įamžinta penkis nykstančius kaimus vienijančiame paminkle – 2008 m. Gudiškėlių kapinaitėse kraštiečių atstatytame kryžiuje.[3]
Registrų centro ir LRT portalo 2019 m. surengtuose gražiausių vietovardžių rinkimuose Žemuogynė laimėjo išnykusių kaimų kategorijoje.[4]
Istorija
redaguotiŽemuogynės viensėdis, priklausęs Smilgių apylinkei, panaikintas LTSR AT Prezidiumo įsaku 1982 m. kovo 26 d. Nr. X-2042.[5]
Gyventojai
redaguotiDemografinė raida tarp 1959 m. ir 1979 m. | ||||
1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[6] | 1979 m.sur.[7] | ||
---|---|---|---|---|
4 | 2 | 2 | ||
|
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // psl. 1–372.
- ↑ Biržų raj. savivaldybė. Istorinės gyvenamosios vietovės (žemėlapis) Archyvuota kopija 2019-03-02 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Kraštiečiai būrėsi prie kryžiaus Archyvuota kopija 2019-07-25 iš Wayback Machine projekto.. siaure.lt
- ↑ 2019 m. vietovardžių rinkimai. lrt.lt
- ↑ Filomena Kavoliutė. Vardai gyvenamųjų vietovių, panaikinti sovietmečiu (tebelaukiantys restitucijos) bei atstatytieji
- ↑ 6,0 6,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.