Žagarės valsčius
Koordinatės: 56°22′š. pl. 23°16′r. ilg. / 56.36°š. pl. 23.26°r. ilg.
| Žagarės valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Žagarė, Naujoji Žagarė (XIX a. – 1915) |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Šiaulių apskritis (186?–1915) |
 Lietuva
| |
| Šiaulių apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Šiaulių apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Šiaulių apskritis (1944–1945) Joniškio apskritis (1945–1950) |
Žagarės valsčius (rus. Жагорская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Žagarė, iki I pasaulinio karo – Naujoji Žagarė.
Istorija Keisti
Valsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] 1921 m. Lietuvos-Latvijos sienos sutartimi Latvijai perduota valsčiaus dalis su Ukrų kaimu.[2] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Žagarės rajonui (8 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 7457 | 762 kiemai [3] | 6 seniūnijos | 97 | |
| 1923 m.[4] | 200 | 4615 | 964 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
224 | 8 apylinkės [5] | |||
Suskirstymas Keisti
| Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[6] |
|---|---|
| Dilbinai | Dilbinų apylinkė |
| Juodeikiai | Juodeikių apylinkė |
| Juškaičiai | Juškaičių apylinkė |
| Pabaliai | Pabalių apylinkė |
| Petraičiai | Petraičių apylinkė |
| Senoji Žagarė | Senosios Žagarės apylinkė |
| Stungiai | Stungių apylinkė |
| Žiuriai | Žiurių apylinkė |
| Iš viso: | 8 apylinkės |
Gyvenvietės Keisti
1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:
- Aleksandravo k.
- Bandorių k.
- Basenliškių vs.
- Bružo dv.
- Butlieriaus dv.
- Damelių k.
- Daukšių k.
- Dilbinėlių k.
- Dilbinų k.
- Gaudikių k.
- Gražaičių k.
- Juodeikių k.
- Juškaičių k.
- Katiliškių plv.
- Ližikų dv.
- Ližikų k.
- Mantoriškių dv.
- Miknaičių k.
- Minčaičių k.
- Minkių k.
- Navagrodkos k.
- Pabalių k.
- Petraičių dv.
- Petraitėlių dv.
- Piaunio k.
- Puikių k.
- Reklaičių k.
- Rengių k.
- Ročkių k.
- Rukuižių k.
- Stelmokų k.
- Strelių k.
- Stungių k.
- Švetpuolio dv.
- Tarbučių k.
- Taručių k.
- Tulnių k.
- Veršių k.
- Vidaučių k.
- Viešučių k.
- Žadeikėlių dv.
- Žadeikių dv.
- Žagarės mst.
- Žiurių k.
- Žučių k.
Gyventojai Keisti
Tautinė sudėtis Keisti
1923 m. gyveno 4615 žmonių:[7]
- Lietuviai - 91,87% (4240);
- Latviai - 7% (323);
- Rusai - 0,54% (25);
- Vokiečiai - 0,28% (13);
- Lenkai - 0,07% (3);
- Žydai - 0,02% (1);
- Kiti - 0,22% (10).
Žymūs žmonės Keisti
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1887 | Žiuriai | Antanas Kvedaras, miškininkas | 1967 |
| 1912 | Minčaičiai | Kostas Doveika, literatūrologas | 1999 |
| 1919 | Puikiai | Algirdas Jurėnas, teologas, filosofas | 2007 |
Šaltiniai Keisti
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
- ↑ Žymiausi įvykiai, datos, sukaktys. Joniškio rajono savivaldybės Jono Avyžiaus viešoji biblioteka (tikrinta 2021-06-17).
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 23
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 26
- ↑ 1923 m. surašymo duomenys