Naujoji Žagarė
| Naujoji Žagarė | ||
|---|---|---|
| Gyvenvietė panaikinta XX a. pradžioje | ||
  Naujoji Žagarė |
||
| 56°21′29″š. pl. 23°15′25″r. ilg. / 56.358°š. pl. 23.257°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Šiaulių apskritis
| |
| Savivaldybė |  Joniškio rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Žagarės seniūnija | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Новые Жагоры; Жагоры Новые | |
Naujoji Žagarė – buvęs miestelis Joniškio rajono savivaldybėje, dabar centrinė ir pietrytinė Žagarės miesto dalis, kurią Švėtės upė skiria nuo Senosios Žagarės. Naujojoje Žagarėje yra dauguma dabartinio Žagarės miesto svarbiausių objektų – miesto aikštė, mūrinė Naujosios Žagarės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, Žagarės dvaras, dvi Žagarės sinagogos. Naujosios Žagarės žydų kapinės (minimos nuo 1748 m.) yra už miesto, važiuojant Raktuvės keliu pietryčių kryptimi.[1]
Istorija redaguoti
Dabartinėje Žagarės vietoje iki XIX a. pabaigos buvo du savarankiški miesteliai – Senoji Žagarė kairiajame upės krante ir Naujoji Žagarė dešiniajame. XVI a. 1-ojoje pusėje apie Vilniaus vyskupo Jono dvarą dešiniajame Švėtės krante išaugo Naujoji Žagarė, kuri 1547 m. vadinama miesteliu,[2] o 1592–1595 m. šaltiniuose jau vadinama miestu. Apie 1623 m. pastatyta Naujosios Žagarės bažnyčia, kurios statybai aukojo karalius Žygimantas III. XVII a. Naujoji Žagarė priklausė Šiaulių valsčiui.
Abu miesteliai labai nukentėjo per XVII–XVIII a. Šiaurės karus.[3] Nuo XVIII a. 1-osios pusės čia kūrėsi žydai, veikė kahalai, XVIII a. 2-ojoje pusėje pastatytos pirmosios sinagogos. Nuo 1776 m. Naujojoje Žagarėje veikė Šiaulių verpimo ir audimo manufaktūros skyrius. 1857 m. miestelius nupirko Dmitrijus Naryškinas. 1897 m. Naujojoje Žagarėje gyveno 5602 žmonių.[4] XIX a. pabaigoje Naujojoje Žagarėje buvo Žagarės valsčiaus būstinė.[5]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Žagarės istorinis kelias. Archyvuota kopija 2021-09-27 iš Wayback Machine projekto. 2019-03-28, Am.lt (tikrinta 2022-03-10).
- ↑ Žagarė. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2022-03-10).
- ↑ Žagarė. Kontikis.lt (tikrinta 2022-03-10).
- ↑ s:ru:ЕЭБЕ/Ново-Жагоры. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 219 psl.
- ↑ Żagory (1) Nowe. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 728 psl. (lenk.)