Šviesybė

titulavimo žodis ir pagarbus kreipinys

Jo/jos šviesybė, šviesioji aukštybė (aukštenybė)[a] – istorinis ir kelių šiuolaikinių monarchijų vartojamas titulas, pagarbus kreipinys. Taip pat naudotas Venecijos, Genujos, Lukos respublikų (vadintų šviesiausiosiomis respublikomis) dožų.

Jo Šviesioji Aukštybė monsinjoras Pantjevro kunigaikštis Liudvikas Jonas Marija Burbonas, 1742–1753 m. (Žanas Markas Natjė)

Titulo vartojimas redaguoti

Vokietijoje redaguoti

Titulo „šviesybė“ atitikmuo vokiečių kalboje yra už Erlaucht ('kilnybė', 'prakilnybė') aukštesnis žodis Durchlaucht ('skaistybė'). Karolis IV 1375 m. jį suteikė Šventosios Romos imperijos elektoriams (kurfiurstams). XVII a. Durchlaucht imtas naudoti visų imperijos kunigaikščių (vok. Reichsfürst), o Erlauchtgrafų.[1]

Prancūzijoje redaguoti

Prancūzijos karalystėje vyriausieji kraujo princai (pranc. princes du sang) – santuokiniai vaikai iš karaliaus vyriškosios linijos – buvo tituluojami šviesiosiomis aukštybėmis (pranc. Altesse sérénissime), kiti kraujo princai vadinti karališkosiomis aukštybėmis (pranc. Altesse royale).[2]

Pastabos redaguoti

  1. Kitomis kalbomis:

Išnašos redaguoti

  1. „Highness“. Encyclopædia Britannica. XIII, HA–HU (11 leid.). Cambridge University Press. 1911. p. 456.
  2. „Titre“. Encyclopédie ou Dictionnaire raisonné des sciences, des arts et des métiers. XVI, TE–VENERIE. Neufchastel [Neuchâtel]: Samuel Faulche & Compagnie, Libraires et Imprimeurs. 1765. p. 359. „Le pape porte le titre de sainteté: un cardinal prince du sang, celui d'altesse royale, ou d'altesse sérénissime, suivant qu'ils sont plus ou moins éloignés du trône.“