Genujos respublika
Genujos respublika (it. Repubblica di Genova, ligūrų kalba Repúbrica de Zêna) buvo nepriklausoma valstybė Ligūrijoje, Šiaurės Italijoje 1005-1797 m., kol į ją įsiveržė Napoleono armija. Ją pakeitė Ligūrijos respublika, kurią 1805 m. aneksavo Prancūzijos imperija. Respublika buvo trumpam atkurta 1814 m. po Napoleono pralaimėjimo, bet netrukus ji buvo prijungta prie Sardinijos karalystės.
it. Serenissima Repubblica di Genova' Genujos respublika | |||||
nebėra | |||||
| |||||
| |||||
Devizas Respublika, kuri nepripažįsta jokio valdovo | |||||
Genujos vaizdas 1493 m. Niurnbergo kronikose | |||||
Sostinė | Genuja | ||||
Kalbos | ligūrų; italų; lotynų | ||||
Valdymo forma | Respublika | ||||
dožas | |||||
1339–1344 | Simone Boccanegra | ||||
1795–1797 | Giacomo Maria Brignole | ||||
1814-1815 | Gerolamo Serra | ||||
Era | Viduramžiai, Naujieji laikai | ||||
- Genujos respublikos įsteigimas | 1005 m., 1005 | ||||
- Prijungimas prie Sardinijos karalystės | 1815 m. | ||||
Valiuta | Genovinas |
Dabar Genuja yra Ligūrijos, šiaurės vakarų Italijos regiono, sostinė.
Geografija
redaguotiKai Genujos respublika buvo įkurta XI a. pradžioje, ją sudarė miestas ir jo apylinkės. Didėjant prekybai augo respublikos teritorijos. 1015 m. visa Ligūrija priklausė Genujos respublikai. Po Pirmojo kryžiaus žygio 1098 m. Genuja gavo žemių Sirijoje. Daugumą jų atkariavo Saladinas. 1261 m. Izmiras tapo Genujos kolonija[1]. 1255 m. Genuja įkūrė koloniją Kafoje, Kryme[2]. Po kelerių metų Genuja įkūrė Soldajos, Čerko ir Cembalo kolonijas[2]. 1275 m. Bizantijos imperija atidavė Genujai Chijo ir Samo salas[2]. 1316-1332 m. Genuja įkūrė La Tanos ir Samsuno kolonijas Juodojoje jūroje. 1355 m. Genuja gavo Lesbą. XIV a. pabaigoje Genuja įkūrė Samastrį Juodojojo jūroje ir gavo Kiprą. Tuo laikotarpiu Genujai priklausė ketvirtadalis Konstantinopolio ir Trebizondas, Trebizondo imperijos sostinė[2]. Daugumą Genujos teritorijų užėmė Osmanų imperija XV a.[2]
Tuo pačiu metu Genujos respublika buvo valdoma didžiosios Italijos Karalystės ribose, tačiau tačiau dėl gyvavimo viduramžiais jie neišliko iki šiol.