Švedijos kolonijos
Kolonijinė imperija: Švedijos kolonijinė imperija | |
Vėliava | |
Metropolija | Švedija |
Svarbiausi regionai | Karibai, Aukso krantas |
Laikotarpis | 1638 - 1663 ir 1784 - 1878 m. |
Likusios kolonijos | - |
Švedijos kolonijos - Švedijos užjūrio valdos XVII-XVIII a.
Neseniai tapusi didžiaja valstybe Švedija, kuri nedideliu mastu dalyvavo vergų prekyboje ir per Švedijos Ost Indijos bendrovę prekyboje su Rytais, nuo XVII a. bandė įkurti užjūrio kolonijas. Švedijos, kaip ir kitų kolonijinių valstybių, pirmaisiais žingsniais buvo užjūrio prekybos faktorijų kūrimas. Tačiau Švedija nesugebėjo išlaikyti Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos konkurencijos.
Raida
redaguoti1638 m. įsteigta Naujosios Švedijos kolonija Šiaurės Amerikoje 1655 m. buvo užimta Nyderlandų. Prekybinės kolonijos Afrikoje iš pradžių priklausė privačiai Švedijos Afrikos Kompanijai, kuri steigė faktorijas ir tvirtoves vadinamajame Švedijos Aukso Krante, tarp 1650 ir 1653 m. buvo perimtos Švedijos, o tarp 1657 ir 1659 m. atiteko Danijai. Praradus atsparos taškus Afrikoje Švedijos pastangos tapti kolonijine valstybe žlugo.
1784 m. liepos 1 d. už prekybos teises Švedija iš Prancūzijos įsigijo Šv. Bartolomėjaus salą. 1877 m. ši Karibų sala vėl buvo parduota prancūzams, iki šiol Švedijos valdymo laikotarpį mena salos administracinio centro - Gustavijos - pavadinimas. Po Napoleono karų Didžioji Britanija 1813 m. gegužės 3 d. perdavė Švedijos karaliui Karoliui XIII ir jo palikuonims Gvadelupę. Paryžiaus taikos sutartimi Švedija grąžino salą Prancūzijai už 24 mln. frankų užmokestį.
Žymiai intensyviau nei siekdama kolonijų Švedija stengėsi plėstis pačioje Europoje. Trisdešimtmečio karo metu ji 1648 m. įgijo Priešakinę Pomeraniją (Švedijos Pomeranija), įskaitant Štetiną ir Oderio žemupį, Vismarą, Noiklosterį bei Brėmeno vyskupystę ir Verdeno vyskupystę. Švedija taip pat ilgą laiką valdė Livoniją ir Ingermanliadiją, tačiau šias teritorijas prarado per Šiaurės karą.
Kolonijų sąrašas
redaguotiBuvusios Švedijos kolonijos Afrikoje:
- Švedijos Aukso Krantas (1650-1663; užkariavo Danija ir Nyderlandai. Svarbiausios gyvenvietės, įtraukus Keip Koustą (1649-1663):
- Apolonija (dabartinis Beninas): 1655-1657.
- Fort Christiansborgas/Fort Frederiksborgas (dabar Osu): 1652-1658
- Fort Batensteinas (dabar Butris): 1649-1656.
- Fort Vitsenas (dabar Takoradis): 1653-1658.
- Karolusborgas: 1650 balandis - 1658 Sausis/Vasaris, 1660 rugpjūčio 10 - 1663 balandžio 22
Buvusios Švedijos kolonijos Amerikoje:
- Švedijos Vest Indijos:
- Gvadelupė (1813-1814; gražinta Prancūzijai)
- Šv. Bartolomėjaus sala (1784-1878; parduota Prancūzijai)
- Tobagas (1733; užkariavo Jungtinė Karalystė)
- Naujoji Švedija (1638-1655; užkariavo Nyderlandai)
Šaltiniai
redaguotiNuorodos
redaguotiTaip pat skaitykite
redaguotiKolonijinės imperijos | |
---|---|
Portugalijos | Ispanijos | Britanijos | Prancūzijos | Nyderlandų | Rusijos | Japonijos | Vokietijos | Italijos | Belgijos | Danijos | Švedijos | Kuršo |