Sibiro užkariavimas
Sibiro užkariavimas | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
„Jermakas užkariauja Sibirą“, Vasilijaus Surikovo paveikslas | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Sibiro chanatas Jakutai Koriakai Čiukčiai Kinija (1652–1689) |
Rusija Dono kazokai | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Kučiumas | Jermakas † Andrejus Vojeikovas Piotras Beketovas Ivanas Moskvitinas Jerofejus Chabarovas Vasilijus Pojarkovas Vladimiras Atlasovas Dmitrijus Pavlutskis † |
Sibiro užkariavimas (rus. Покорение Сибири) teritorijos, kurias užėmė ir kolonizavo rusai.
Pirmieji rusų bandymai užimti Sibirą žinomi nuo 1580 m., kai kazokų atamanas Jermakas surengė žygį į Vakarų Sibiro chanatą. Jermako vadovaujami 540 kazokų kovojo su Sibiro valdovo Kučumo kariauna. Viename iš susirėmimų žuvo Jermakas. Vėliau kazokai gavo pastiprinimą ir mūšyje prie Obės upės Kučumas patyrė pralaimėjimą. Chanas prašė taikos su rusais, bet jie nesileido į derybas ir Kučumas pasitraukė į dabartinio Kazachstano teritoriją. Po kurio laiko jis žuvo stepėje ir neliko pagrindinio varžovo dėl dominavimo Sibire.
Buvo pastatytas įtvirtintas Tiumenės miestas, Tobolskas ir eilė ostrogų (fortifikuotų gyvenviečių).
1618 m. rusai pasiekė Jenisiejaus upę ir pagal ją statė fortus. Didžiausi iš jų Jeniseiskas (1619 m.) ir Krasnojarskas (1628 m.).
Rytų Sibire rusai susidūrė su buriatų pasipriešinimu. Iš pradžių jie puldinėjo rusų ostrogus. Rusai, pasimokę iš Jermako klaidų, ėmėsi aktyviai veikti prieš buriatus. Sumušti buriatai buvo priversti pripažinti rusų viršenybę. Buvo įkurtas Irkutskas, kuris tapo viso Rytų Sibiro administraciniu centru. Iš šio miesto valdyta net Aliaska, kai ji priklausė Rusijos imperijai.
Po to rusai veikė jakutų gyvenamoje žemėje. Nesulaukę didesnio pasipriešinimo iš jakutų, ir dėmesį nukreipė į Kamčiatką, bei Šilkos ir Amūro upės žemupį.
Kinija užleido Amūro baseiną ir Tolimųjų Rytų pakrantes, kur 1860 m. buvo įkurtas Vladivostoko uostas ir išsinuomotas Port Artūras (1898).
1903 m. nutiesta Transsibiro magistralė, kuri sujungė Sibirą su europine Rusijos dalimi.
Vėliausiai prie Rusijos buvo prijungtos Japonijos valdomos Pietų Sachalino ir Kurilų salų teritorijos, kurias SSRS užėmė po Antrojo pasaulinio karo. Japonija tebepretenduoja į Kurilų salyno pietinę dalį.[1]
Gyventojai
redaguoti1622 m. Sibire gyveno 23 000 rusų kolonistų, 1662 m. apie 105 000, o 1709 m. net 230 000.
Rusai kolonizavo altajus, buriatus, chantus, mansius, evenkus, jakutus, čiukčius ir kitas tautas. Mažesnės asimiliavosi ir išnyko, o didesnės surusėjo.
Taip pat žiūrėkite
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- Bassin, Mark. "Inventing Siberia: visions of the Russian East in the early nineteenth century. " American Historical Review 96.3 (1991): 763–794. online
- Batalden, Stephen K. (1997). The Newly Independent States of Eurasia: Handbook of Former Soviet Republics. Contributor Sandra L. Batalden (revised leid.). Greenwood Publishing Group. ISBN 0897749405. Nuoroda tikrinta 24 April 2014.
- Bisher, Jamie (2006). White Terror: Cossack Warlords of the Trans-Siberian. Routledge. ISBN 1135765952. Nuoroda tikrinta 24 April 2014.
- Bisher, Jamie (2006). White Terror: Cossack Warlords of the Trans-Siberian. Routledge. ISBN 1135765960. Nuoroda tikrinta 24 April 2014.
- Bobrick, Benson (2002 m. gruodžio 15 d). „How the East Was Won“. THE NEW YORK TIMES. Nuoroda tikrinta 24 May 2014.
- Black, Jeremy (2008). War and the World: Military Power and the Fate of Continents, 1450–2000. Yale University Press. ISBN 0300147694. Nuoroda tikrinta 24 April 2014.
- Etkind, Alexander (2013). Internal Colonization: Russia's Imperial Experience. John Wiley & Sons. ISBN 0745673546. Nuoroda tikrinta 24 April 2014.
- Forsyth, James (1994). A History of the Peoples of Siberia: Russia's North Asian Colony 1581–1990 (illustrated, reprint, revised leid.). Cambridge University Press. ISBN 0521477719. Nuoroda tikrinta 24 April 2014.
- Gibson, J. R. "The Significance of Siberia to Tsarist Russia, " Canadian Slavonic Papers, 14 (1972): 442–53.
- KANG, HYEOKHWEON. Shiau, Jeffrey (red.). „Big Heads and Buddhist Demons:The Korean Military Revolution and Northern Expeditions of 1654 and 1658“ (PDF). Emory Endeavors in World History (2013 leid.). 4: Transnational Encounters in Asia: 1–22. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2014-01-15. Nuoroda tikrinta 5 November 2018.
- Lantzeff, George Vjatcheslau, and Raymond Henry Fisher. Siberia in the seventeenth century: a study of the colonial administration (U of California Press, 1943).
- Lantzeff, G. V. and R. A. Pierce, Eastward to Empire: Exploration and Conquest on the Russian Open Frontier, to 1750 (Montreal, 1973)
- Levene, Mark (2005). Genocide in the Age of the Nation State: Volume 2: The Rise of the West and the Coming of Genocide. I.B.Tauris. ISBN 0857712896. Nuoroda tikrinta 24 April 2014.
- Mote, Victor L. (1998). Siberia: worlds Apart. Westview series on the post-Soviet republics (illustrated leid.). Westview Press. ISBN 0813312981. Nuoroda tikrinta 24 April 2014.
- Pesterev, V. (2015). Siberian frontier: the territory of fear. Royal Geographical Society (with IBG), London.
- Stephan, John J. (1996). The Russian Far East: A History (illustrated, reprint leid.). Stanford University Press. ISBN 0804727015. Nuoroda tikrinta 24 April 2014.
- Wood, Alan (2011). Russia's Frozen Frontier: A History of Siberia and the Russian Far East 1581–1991 (illustrated leid.). A&C Black. ISBN 034097124X. Nuoroda tikrinta 24 April 2014.
- Yearbook. Contributor International Work Group for Indigenous Affairs. International Work Group for Indigenous Affairs. 1992. Nuoroda tikrinta 24 April 2014.
{{cite book}}
: CS1 priežiūra: others (link)
Geografija ir žemėlapiai
redaguoti- Barnes, Ian. Restless Empire: A Historical Atlas of Russia (2015), copies of historic maps
- Catchpole, Brian. A Map History of Russia (Heinemann Educational Publishers, 1974), new topical maps.
- Channon, John, and Robert Hudson. The Penguin historical atlas of Russia (Viking, 1995), new topical maps.
- Chew, Allen F. An atlas of Russian history: eleven centuries of changing borders (Yale UP, 1970), new topical maps.
- Gilbert, Martin. Atlas of Russian history (Oxford UP, 1993), new topical maps.
- Parker, William Henry. An historical geography of Russia (Aldine, 1968).
Išnašos
redaguoti- ↑ Kurilų salos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007