Atverti pagrindinį meniu

Šv. Juozapo lietuvių Romos katalikų darbininkų sąjunga

Šv. Juozapo lietuvių Romos katalikų darbininkų sąjunga arba Lietuvių darbininkų sąjunga – JAV lietuvių organizacija, 19151965 m. veikusi JAV. Būstinė Bostone, nuo 1950 – Nonvude. Idėjiškai artima Lietuvoje veikusiai Šv. Kazimiero draugijai.

IstorijaKeisti

Įkurta 1915 m. birželio 10 d. Bostone. Steigėjas – kunigas Fabijonas Kemėšis. Tais pačiais metais įsigijo nuosavą spaustuvę ir jau rugsėjo 19 d. išleido savo organą „Darbininką“. 1916 m. pabaigoje Lietuvių darbininkų sąjunga turėjo 46 kuopas, 1093 narius. Sąjunga turėjo savo knygyną, įsteigtą 1915 m., buvo sudarytas fondas lietuviams darbininkams per streikus šelpti.

Lietuvių darbininkų sąjunga aktyviai dalyvavo kitų lietuvių organizacijų, tokių, kaip Lietuvių tautos taryba, kovojančių dėl Lietuvos nepriklausomybės, veikloje. Rinko aukas religinei ir tautinei veiklai remti, leido knygas ir brošiūras. Stiprų smūgį organizuotai veiklai Lietuvių darbininkų sąjunga patyrė didžiosios depresijos metu. Sąjunga neteko daug narių, o „Darbininkas“ skaitytojų. Daugelis kuopų likvidavosi. Organizacijos likučiai išsilaikė tik Naujojoje Anglijoje. Po Antrojo pasaulinio karo sąjungos veikla sumenko. 1950 m. laikraštis „Darbininkas“ perleistas pranciškonams.[1]

Šv. Juozapo lietuvių Romos katalikų darbininkų sąjungos jubiliejinis 50-mečio seimas įvyko spalio 16 Šv. Petro parapijos salėje So. Bostone valdybai pasiūlius, svarstė tolimesnio veikimo klausimą ir priėjo išvados, jog nėra vilčių organizacijos sustiprinti, o jos dabartinę egzistenciją toliau tęsti nėra prasminga. Tad padarytas, kad ir skaudus, bet gyvenimiškas sprendimas – šv. Juozapo lietuvių Romos katalikų darbininkų sąjungą likviduoti.[2]

PirmininkaiKeisti

Sąjungai 1915-1932 m. vadovavo M. Žioba, M. Abračinskas, J. Treinavičius, V. Paulauskas, J. Smilgis

ŠaltiniaiKeisti

  1. Šv. Juozapo lietuvių Romos katalikų darbininkų sąjunga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 157 psl.
  2. Aidai, 1965 m.