Šilininkai (Zalesė)
Kitos reikšmės – Šilininkai (reikšmės).
Šilininkai rus. Залесье vok. Adlig Schilleningken, Gut Hegehof | |
---|---|
Laiko juosta: (UTC+2) | |
Valstybė | ![]() |
Sritis | ![]() |
Rajonas | Nemano rajonas |
Altitudė | 48 m |
Kirčiavimas | Šiliniñkai [1] |
Šilininkai (vok. Adlig Schilleningken, nuo 1914 m. Schilleningken, nuo 1938 m. liepos 16 d. Gut Hegehof, nuo 1946 m. Zalesė, rus. Залесье) – buvusi gyvenvietė Mažojoje Lietuvoje, Kaliningrado srities šiaurinėje dalyje, Nemano rajone, 13 km į vakarus nuo Ragainės, 4 km į pietvakarius nuo Tilžės, nuo 2008 m. birželio 30 d. Žilino kaimo gyvenvietės teritorija.[2]
Istorija
redaguotiNadruvos žemės kaimo pavadinimas lietuviškos kilmės.[3]
1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Tilžės apskrities (1922–1945 m. Tilžės-Ragainės apskrities) valstybinis dvaras, nuo 1927 m. kovo 15 d. sujungtas su Noistreito valstybiniu dvaru (vok. Neustreit), nuo 1928 m. rugsėjo 30 d. su Blauzdais, Baumgartais (Baumgarten), Valdhofo palivarku (Waldhof) ir Pauperiškėmis (Pauperischken). 1993–2008 m. Novo Kolchoznojė apylinkės teritorija.[4]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1818–1922 m. | Tilžės apskritis | Rytų Prūsijos provincija |
1922–1945 m. | Tilžės-Ragainės apskritis | Rytų Prūsijos provincija |
1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
1947–1963 m. | Bolšakovo rajonas | Kaliningrado sritis |
1963–2008 m. | Novo Kolchoznojė apylinkė Nemano rajonas |
Kaliningrado sritis |
nuo 2008 m. | Žilino kaimo gyvenvietė Nemano municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
Gyventojai
redaguoti1910 m.[5] | 1933 m.[6] | 1939 m. | ||
---|---|---|---|---|
232 | 256 | 233 | ||
|
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Šilininkai (Gov.genealogy.net)
- ↑ Tilžės apskrities kaimų sąrašas (1900 m.) vok.
- ↑ Tilžės apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok. (105)
Nuorodos
redaguoti- Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.