Atverti pagrindinį meniu
Šauklių akmuo su dubeniu
Saukliai akmuo 20090629 01.JPG
Šauklių akmuo su dubeniu, 2009 m.

Šauklių akmuo su dubeniu
Koordinatės
56°08′21″š. pl. 21°34′54″r. ilg. / 56.139053°š. pl. 21.581747°r. ilg. / 56.139053; 21.581747Koordinatės: 56°08′21″š. pl. 21°34′54″r. ilg. / 56.139053°š. pl. 21.581747°r. ilg. / 56.139053; 21.581747
Savivaldybė Skuodo rajono savivaldybė
Seniūnija Mosėdžio seniūnija
Aukštis 0,6 m
Plotas 0,00014 ha
Naudotas I tūkstantmečio I pusė –
XVI-XVIII a.
Tirtas 1971 m.
Registro Nr. A1870 (u. k. 3247)

Šauklių akmuo su plokščiadugniu dubeniu (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 3247, senas registro kodas – A1870; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR967) – mitologinis akmuo pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 0,95 km į šiaurę-šiaurės rytus nuo kelių Šaukliai-Mosėdis ir Šatraminiai-Šaukliai kryžkelės, 50 m į pietryčius nuo kelio Šaukliai-Mosėdis ir 0,1 km į vakarus nuo Eiškūno kairiojo kranto, Šauklių miške.

ApibūdinimasKeisti

Akmuo rausvas, stambaus grūdėtumo, apskritas, apskaldytais šonais, 1,1-1,2 m skersmens, 60 cm aukščio. Apačia aptrupėjusi, viršutinė plokštuma glotni, žemėjanti į vieną pusę. Ties jos viduriu, arčiau krašto iškaltas netaisyklingo apskritimo pavidalo, 50 cm skersmens ir 7-8 cm gylio dubuo plokščiu dugnu ir statmenomis sienelėmis. Saugomos teritorijos plotas – 0,00014 ha.

35 m į šiaurės vakarus nuo yra Šauklių senovės kulto vieta.

IstorijaKeisti

Akmenį 1971 m. aptiko netoli gyvenęs rašytojas Romualdas Granauskas ir Mosėdžio akmenų muziejaus įkūrėjas gydytojas Vaclovas Intas, ieškoję eksponatų kuriamam muziejui.

1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu (AR967). [1] 2005 m. pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe ir įregistruotas Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąraše (A1870). [2]

TyrinėjimaiKeisti

1971 m. akmens aplinką tyrinėjo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto archeologas Vytautas Urbanavičius, kuris nustatė, kad akmuo su dubeniu yra buvusios pagonių šventyklos aukuras. Jis stovėjo ant duobės krašto, ant iš akmenų sukrauto nedidelio postamento. Pačioje duobėje aptikta ugniavietė. Nuo ugnies akmens apačia apdegė ir smarkiai aptrupėjo. Naikinant šventyklą, akmuo buvo nuo postamento nugriautas ir dubeniu žemyn įverstas į ugniavietę. Po archeologinių tyrinėjimų atstatytas pirminėje vietoje. [3]

Senovės kulto vieta, kurioje yra akmuo, datuojama I tūkstantmečio pirma puse – XVI-XVIII a.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 171
  2. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymas Nr.: ĮV-190
  3. Vytautas Urbanavičius. Mitologinių akmenų aplinkos tyrinėjimai 1970-1971 m. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1970-1971 metais. - Vilnius, 1972. - P. 79-80

NuorodosKeisti