Šaltiena

Šaltiena su kiauliena ir virtais kiaušiniais.

Šaltiena – mėsos ir kaulų nuoviro drebučiai su mėsos gabaliukais.

Manoma, kad šaltiena buvo pradėta gaminti viduramžiais, ji buvo žinoma nuo XVI amžiaus.

TradicijosKeisti

Patiekalas plačiai paplitęs Rytų Europos virtuvėse: Baltarusijoje – «халоднае», Estijoje – «sült», Latvijoje – «aukstā gaļa» arba «galerts», Lenkijoje – «galareta», Rusijoje – «холодец» arba «студень», Ukrainoje – «холодець» arba «драглі», Vokietijoje – «Sülze»[1].

Rytų ir Šiaurės Europoje kiaulienos šaltiena dažnai valgoma kaip šventinis Kalėdų ir Velykų patiekalas. Nepale jautienos ir žuvies šaltiena laikoma žiemos švenčių patiekalu.

GamybaKeisti

Šaltiena gaminama tokiu būdu: mėsos ar žuvies gabalėliai užpilami iš natūraliai stingstančio gyvulių sąnarių nuoviro. Geriausias nuoviras gaunamas iš jautienos galvų ir kojų. Galima virti iš kiaulienos galvų, kojų, ausų, uodegų. Nuovirui taip pat tinka ir veršienos, avienos, vištienos, kalakutienos ar žuvies dalys, kuriose yra pakankamai želatininių medžiagų.

Dabar kartais gaminama ir mėsos ar žuvies gabalėlius užpilant nuoviru ar sultiniu su ištirpinta želatina.

Norint šaltieną papuošti, reikia, prieš ją išpilstant, į dubenį įpilti 1-2 cm sultinio sluoksnį. Kai sustings, ant jo uždėti žalumynų, morkų griežinėlių, supjaustyto kietai virto kiaušinio ir vėl užpilti sultiniu. Dar kartą sustingus, supilti paruoštą ir atvėsintą šaltienos masę. Prieš patiekiant, indą kelioms sekundėms pamerkti į karštą vandenį, ir šaltieną išversti į negilią lėkštę, pakraščius papuošti žalumynais.

Šaltiena valgoma kaip užkandis. Prie jos dažnai patiekiami krienai arba garstyčios.

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti

  Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.