Valgomasis krienas
Armoracia rusticana |
---|
Valgomasis krienas (Armoracia rusticana) |
Mokslinė klasifikacija |
Valgomasis krienas (Armoracia rusticana) – krienų genties (Armoracia) rūšis.
Valgomasis krienas kilęs iš Pietvakarių Azijos. Europoje auginamas nuo XII a.[1]
Prieskoninis ir daržovinis augalas. Tarkuoti šakniastiebiai valgomi su mėsos, kiaušinių patiekalais, jų dedama į padažus, tarkuoti krienai įmaišomi su burokėliais, jų dedama į salotų užpilus ar majonezą. Krienams išskirtinį karčiai aštrų skonį bei kvapą suteikia gliukozidas sinigrinas ir garstyčių aliejus. Jauni lapai naudojami salotoms, subrendusių dedama į raugiamus agurkus.
Šaknyse ir lapuose yra daug vitamino C (apie 290 mg kilograme šaknų) ir fitoncidų. Šaknys ilgos, storos, mėsingos. Šaknyse gausu mineralinių druskų (kalio, kalcio, magnio, sieros, vario, fosforo, ir kt.).
Izotiocianatas augalui gamtoje tarnauja kaip natūrali apsauga nuo kenkėjų. Kadangi ši medžiaga žalinga ir pačiam augalui, ji saugoma kaip du atskiri junginiai – gliukozinolatas ir mirosinazės fermentas, kurie susijungia kenkėjui graužiant augalą. Tai labai nestabilus junginys, skyla esant 37 °C temperatūrai, todėl švieži krienai žymiai stipresnio skonio.
-
Augalo iliustracija
-
Šakniastiebiai
-
Tarkuoti krienai su burokėliais
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Krienas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-12-26.